.jpg)
Šiemet žiema Lietuvoje ilgesnį laiką buvo labiau panaši į rudenį, tačiau galimybė įvertinti oro sąlygas jutiminiu būdu (angl. feels like), o ne vien pagal termometro stulpelį, ne kartą patvirtino - kūnas nepoilsiauja. Nepaisant to, kad net jei oro temperatūra yra teigiama, neretai tikrasis pojūtis yra minusas pagal Celsijų. Ką kalbėti, kai ir termometras rodo minus kažkiek. Arba, kaip šiandien, -20!
Sprendžiant pagal paieškos užklausas „Natūraliame ID“, problemos jungia tos pačios: sausa oda, spragsintys, sukritę ir formą praradę plaukai.
Ne paslaptis, kad dabar pusė sėkmės - tinkama apranga, kita pusė - kūno, veido ir plaukų priežiūros priemonės bei teisingas jų naudojimas.
Plaukai žiemą
- Dėvėkite šiltus, nespaudžiančius galvos apdangalus, geriausiai iš natūralių medžiagų,
- Neplaukite plaukų karštu vandeniu, rinkitės maloniai šiltą,
- Drėkinkite galvos odą, maitinkite patį plauką. Tai žiemą yra būtina,
- Rinkitės riebesnį šampūną ir intensyvų kondicionierių,
- Netiesinkite plaukų, palikite juos banguotis ar garbanotis,
- Pakirpkite suskilinėjusius galiukus, bet venkite žalojančių procedūrų, tokių, kaip laminavimas keratinu.
Reikėtų vengti spaudžiančių, galvos odos kraujotaką galinčių trikdyti, prakaituoti ir riebaluotis verčiančių dangalų, tuo labiau sintetinių. Nes sintetika šilumos neišlaiko, užtat gali Jums padėti ką nors nutrenkti netikėta elektros iškrova. Jei plaukai ilgi - paslėpkite juos nuo šalčio po striuke ar paltu.
Plaukus drėkinančios ir maitinančios kaukės žiemą yra būtinos! Tam galima panaudoti alaviją (ypač galvos odai), naminio majonezo (su aliejumi išplakto kiaušinio) kaukę, reguliariai tepti plaukus garstyčių, abrikosų, kokosų, monoi, alyvuogių ir kitais aliejais.
- Kuomet plaukui reikia maitinimo, bet jis linkęs sukristi ir prisiploti prie galvos, kombinuokite du dalykus: galvos odą ištepkite purinančiu alaviju, o plaukus - aliejumi ir pabūkite taip bent porą valandų. Rezultatas Jus gali maloniai nustebinti!
Greita, bet ne ką mažiau efektyvi pagalba plaukams gali būti švelnesnių ir riebesnių šampūnų bei kondicionierių naudojimas. Tarp naujausių atradimų - pigesnė Vokietijos „Bioturm“ šampūnų linija, kuri gerai maitina plaukus ir grąžina jiems ryškų blizgesį. Jeigu šampūnas plaukus perdaug maitina, naudokite jį kelis kartus į savaitę, pakaitomis su įprastu.
Efektyvūs ir stiprūs, intensyvūs kondicionieriai: „John Masters Organics“ avokadų ir levandų, su pipirmėtėmis, klasikinis „Sante“ kondicionierius „Brilliant Care“. Tiesą sakant, su geru maitinančiu šampūnu, kasdienai visiškai užtenka ir paprastesnio varianto - nebrangaus „Alterra“ kondicionieriaus su granatais.
Be to, grožio meistrai pataria žiemą netiesinti plaukų, nes karšti įrankiai juos žaloja, sausina, be to, plaukų bangavimasis ir natūralūs oro tarpai labiau saugo nuo elektrinimosi.
Laimė, kas turite šiltą viršutinį drabužį su dideliu, ant veido užkrentančiu kapišonu. Jei jis šiltas ir geros formos, gali atleisti nuo pareigos dėvėti kepurę, be to, sukuria šiltesnio oro buferį veidui ir neleidžia jo tiesiogiai gairinti vėjui.
Veidas
- Kiek įmanoma, saugokite veidą nuo žvarbos ir vėjo,
- Kremą maišykite su aliejumi, tobulai apsaugai rinkitės vieną sviestmedžio sviestą,
- Reguliariai veido odą nušveiskite, pamasažuokite švelniu šveitikliu,
- Prauskite jį ne karštu, o šiltu vandeniu,
- Naudokite kremines kaukes net ir tada, kai neturite tam laiko,
- Venkite birių, sausinančių dekoratyvinių priemonių.
Tęsiame, kur ką tik baigėme: veidui patinka būti saugomam ir puoselėjamam, todėl didelis, užkrentantis kapišonas yra puiki išeitis nuo vėjo, o natūraliam akių tušui - nuo tirpimo ir nutekėjimo į paakius.
Be to, kuo labiau ir dažniau markstotės nuo vėjo, sniego, tuo didesnė raukšlelių susidarymo tikimybė. Apsaugant paakius nuo šalčio ir sausėjimo, juos galima papildomai lengvai patepti aliejumi arba įtapšnoti sviesto jau ant makiažo.
Jeigu aliejaus ar sviesto su savimi neturite, o lauke šalta ir žvarbu, veido ekstra vietas (paakius, skruostus, nosį) galima patepti paprasčiausiu lūpų balzamu. Nespalvotu, žinoma :)
Be to, kuo labiau ir dažniau markstotės nuo vėjo, sniego, tuo didesnė raukšlelių susidarymo tikimybė. Apsaugant paakius nuo šalčio ir sausėjimo, juos galima papildomai lengvai patepti aliejumi arba įtapšnoti sviesto jau ant makiažo.
Jeigu aliejaus ar sviesto su savimi neturite, o lauke šalta ir žvarbu, veido ekstra vietas (paakius, skruostus, nosį) galima patepti paprasčiausiu lūpų balzamu. Nespalvotu, žinoma :)
Tiek rytais, tiek vakarais efektyvu kombinuoti veido odos drėkinimą su maitinimu. Arba kremas + aliejus, arba aliejus ant drėgno veido. Neinant „į žmones“ ir situacijose, kurios nereikalauja makiažo, nuo šalčio ir žvarbos puikiai saugos sviestmedžio sviestas. Tiek, kad jis nesuteikia spalvos ir nemaskuoja :)
Pačios švelniai šveičiame veidą ir mielai naudojame kaukes.
Jeigu nepatinka rankų darbo šakar-makar kaukės, vietoje jų galite panaudoti riebesnius kremus arba kremo pavidalo kaukes. Pabuvę ant odos jos pamaitins, atgaivins, o perteklių beliks nuvalyti. Esame rašę apie „Martina Gebhardt“ 7-ių žolelių kaukę, „Argital“ rožių ir vilkdalgių kaukę, netrukus pasidalinsime įžvalgomis apie Vokietijos gamintojo CMD rožių kaukę.
Tokias kaukes galima užtepti ir palaikyti maudantis ar tiesiog valantis dantis. Aišku, tobula ramiai pagulėti ir pasnausti gražioje aplinkoje, bet jei neturite kada, greita kaukė „eigoje“ odai irgi padės atsigauti.
Patartume peržiūrėti ir naudojamą dekoratyvinę kosmetiką. Birius produktus keisti į kreminius, vengti smarkiai veidą nuriebalinančių ir matinį efektą suteikiančių priemonių, kurių naudojimas galiausiai paskatina odą riebaluotis smarkiau.
Kūno oda, plaštakos ir pėdos
Kūno oda, plaštakos ir pėdos
- Būtinas reguliarus odos maitinimas ir drėkinimas, taip pat - saugojimas
- Pakankamo kiekio skysčių vartojimas,
- Įprotis paprastu vandeniu užgerti ne tik kavą, bet ir vyną.
Kaip kartojimas yra visų mokslų motina, taip reguliarus kūno odos maitinimas ir drėkinimas yra jos atsparumo bei sveikatos garantas.
Nėra jokios stebuklingos priemonės, kurios vienkartinis panaudojimas leistų užsimiršti visai žiemai.
Po vonios ar dušo verta drėgną kūną, truputį nusausinus jį rankšluoščiu, ištepti sviestais, aliejais arba balzamais iš sviestų ir aliejų. Tam, kad odos maitinimas ir apsauga būtų intensyvi, rinkitės kuo daugiau nemuilinių medžiagų turinčius sviestus - sviestmedį, alyvuogių sviestą. Būtent juos sunkiau pašalina plovimo priemonės, tai ypač aktualu dažnai plaunamoms rankoms. Be to, jie ilgiau užsibūna ant šalčio veikiamos kojų odos ir gali išvaduoti nuo būtinybės maitinančiomis priemonėmis tepti odą kaskart nusiprausus.
Apsvarstykite galimybę susidraugauti su lydytu sviestu, apie kurį neseniai rašėme.
Plaštakoms ir pėdoms kartas nuo karto padarykite kaukes: ištepkite riebiomis atkuriančiomis priemonėmis (sviestais, kremais), apsimaukite medvilninėmis pirštinėmis, apsiaukite medvilnės pėdutėmis (yra parduotuvėse) arba senomis kojinėmis ir palikite nakčiai. Pakaitomis veiksminga naudoti labiau drėkinančius lengvesnius kūno kremus arba losjonus.
Buityje stenkitės naudoti gumines pirštines, kad vanduo ir buitinė chemija neišsausintų rankų odos, reguliariai naudokite rankų kremą.
Nereikėtų užmiršti ir pirštinių einant į lauką, tačiau jei oda labai išsausėjusi, sutrūkinėjusi ir jautri, venkite vilnonių (!!!) pirštinių, nes jos gali sudirginti odą dar smarkiau. Turint panašių bėdų kaip papildomas apsauginis sluoksnis gali būti naudojamos medvilninės pirštinės, kurių Lietuvoje teko matyti turguje (įvairių spalvų). Ne kaži kokio jos grožio, bet ir kalbame ne apie raudonąjį kilimą, o apie probleminius atvejus.
Ne kartą girdėtas patarimas, kad odos drėgnumui ir apskritai dėl sveikatos per dieną reikia išgerti pakankamą kiekį paprasto vandens - apie 2 litrus.
Atsižvelgiant į žiemos sezono realijas, ne pro šalį įvardinti du svarbius dabartinius dehidratavimo veiksnius: kavą, kurios norisi gerti daugiau ir pakelti tamsos mažinamos energijos lygį, bei vyną. Įprastą arba karštą. Laikoma, kad išgertą puodelį kavos kompensuoja viena, o taurę vyno - dvi stiklinės vandens.
Oda su amžiumi, dėl sudėtingų oro sąlygų netenka drėgmės ir praranda sveiką putlumą, elastingumą, o su kofeino ar alkoholio pagalba ją išsausiname dar labiau.
Gal nereikia maniakiškai sekti kiekvieno kavos ar vyno gurkšnio, tačiau objektyvus išgeriamo vandens kiekio įvertinimas tikrai išeis į naudą.
Norisi tikėtis, kad bent dalis patarimų buvo naudingi :)
Nėra jokios stebuklingos priemonės, kurios vienkartinis panaudojimas leistų užsimiršti visai žiemai.
Po vonios ar dušo verta drėgną kūną, truputį nusausinus jį rankšluoščiu, ištepti sviestais, aliejais arba balzamais iš sviestų ir aliejų. Tam, kad odos maitinimas ir apsauga būtų intensyvi, rinkitės kuo daugiau nemuilinių medžiagų turinčius sviestus - sviestmedį, alyvuogių sviestą. Būtent juos sunkiau pašalina plovimo priemonės, tai ypač aktualu dažnai plaunamoms rankoms. Be to, jie ilgiau užsibūna ant šalčio veikiamos kojų odos ir gali išvaduoti nuo būtinybės maitinančiomis priemonėmis tepti odą kaskart nusiprausus.
Apsvarstykite galimybę susidraugauti su lydytu sviestu, apie kurį neseniai rašėme.
Plaštakoms ir pėdoms kartas nuo karto padarykite kaukes: ištepkite riebiomis atkuriančiomis priemonėmis (sviestais, kremais), apsimaukite medvilninėmis pirštinėmis, apsiaukite medvilnės pėdutėmis (yra parduotuvėse) arba senomis kojinėmis ir palikite nakčiai. Pakaitomis veiksminga naudoti labiau drėkinančius lengvesnius kūno kremus arba losjonus.
Buityje stenkitės naudoti gumines pirštines, kad vanduo ir buitinė chemija neišsausintų rankų odos, reguliariai naudokite rankų kremą.
Nereikėtų užmiršti ir pirštinių einant į lauką, tačiau jei oda labai išsausėjusi, sutrūkinėjusi ir jautri, venkite vilnonių (!!!) pirštinių, nes jos gali sudirginti odą dar smarkiau. Turint panašių bėdų kaip papildomas apsauginis sluoksnis gali būti naudojamos medvilninės pirštinės, kurių Lietuvoje teko matyti turguje (įvairių spalvų). Ne kaži kokio jos grožio, bet ir kalbame ne apie raudonąjį kilimą, o apie probleminius atvejus.
Ne kartą girdėtas patarimas, kad odos drėgnumui ir apskritai dėl sveikatos per dieną reikia išgerti pakankamą kiekį paprasto vandens - apie 2 litrus.
Atsižvelgiant į žiemos sezono realijas, ne pro šalį įvardinti du svarbius dabartinius dehidratavimo veiksnius: kavą, kurios norisi gerti daugiau ir pakelti tamsos mažinamos energijos lygį, bei vyną. Įprastą arba karštą. Laikoma, kad išgertą puodelį kavos kompensuoja viena, o taurę vyno - dvi stiklinės vandens.
Oda su amžiumi, dėl sudėtingų oro sąlygų netenka drėgmės ir praranda sveiką putlumą, elastingumą, o su kofeino ar alkoholio pagalba ją išsausiname dar labiau.
Gal nereikia maniakiškai sekti kiekvieno kavos ar vyno gurkšnio, tačiau objektyvus išgeriamo vandens kiekio įvertinimas tikrai išeis į naudą.
Norisi tikėtis, kad bent dalis patarimų buvo naudingi :)
0 komentarai (-ų)