NATŪRALUS ID: „Avril“

„Avril“, Kūnui, Plaukams, prausiklis, Vyrams

„Avril“ prausiklis ir dušo želė vyrams viename

00:59

Kažkam bus naujiena, kažkam ne, bet kruopščiai išsimaudyti reikia ne tik po baseino, bet ir prieš jį. Po plaukiojimo maudytis apskritai kaip ir savaime suprantama, nes norisi atsikratyti chloro. Prieš - ne ką mažiau svarbu dėl higienos, nes taip pašalinamas prakaitas, nešvarumai, galų gale, juk prieš tai tikriausiai nubėgate bent pasysioti ir ne jūs viena ar vienas, taip kad ir šių likučių ant kūno (kaip ir prakaito, makiažo) vardan bendros higienos neturėtų likti. Taip kad jei baseinas stipriai trenkia chloru, dar nereiškia, kad baseine yra per daug chemijos, greičiau tai, kad jo naudotojai yra nevalos. Kas netiki, plačiau galit pasiskaityti čia.

Ilgą laiką į baseiną nešiojausi dušo želę bei šampūną plaukams atskirai, bet labai norėjau optimizuotis iki vieno buteliuko ir susipaprastinau su vyrams skirtu „Avril“ prausikliu - šampūnu ir dušo žele viename. Taip patogu!

Užrašas „men“ prancūziškai ar „man“ angliškai kaip ir leidžia numanyti, kad viduje gali būti aštraus „vyriško“ kvapo priemonė. Paprastai taip, bet ne šituo atveju. Kvapas nuosaikus ir švelnus, galėtų naudoti ir vaikai. Žinoma, to iš anksto numanyti negalėjau ir pirkau net ne sau, bet su koronaviruso pandemija baigėsi visi skraidymai ir važinėjimai, todėl pagailėjusi, kad tūbelė tiesiog stovi sandėliuke, pasiėmiau ją išbandyti pati - bent jau kaip dušo želę.

„Avril“ prausiklis prieš ir po baseino man pasiteisino tuo, kad jis yra labiau, giliau prausiantis nei plaukus įprastomis kasdieninėmis sąlygomis tausojantys šampūnais. Chloru ir kita baseino chemija po treniruotės padengti plaukai lengvai nepasiduodavo, lėtai įsiputodavo ir faktas, kad įprasto šampūno reikėdavo daugiau. O jei pamiršdavau pasipildyti želės buteliuką, tai dar ir gaila būdavo naudoti gerą plaukų šampūną kūnui.

Negaliu pasakyti, kad „Avril“ prausiklis nėra švelnus odai ir plaukams, nesubalansuotas ir dėl to aršus. Ne. Bet su baseino vandens likučiais jis susidoroja puikiai, gerai išplauna ir plaukus, ir odą. Plaukai po to nebūna nei sukritę, nei prisiploję. Juo prausiu ir veidą, ir kūną. Žodžiu, pajudinusi sandėliuką nusipirkau dar du „Avril“ prausiklius atsargai.

Prausiklio sudėtis yra minimalistinė. Joje yra putojimą sukeliančių medžiagų, alavijo, glicerino, sojų aliejaus, pH neutralus. Įprastos mano maudynių rutinos namuose prausiklis nepakeitė, bet netikėtai ėmė ir išsprendė baseino galvosūkį.

„Avril Men 3 in 1 Shover Shampoo“ prausiklio sudėtis, INCI: Aqua (Water), Sodium Coco-Sulfate, Cocamidopropyl Betaine, Decyl Glucoside, Spiraea ulmaria flower water [1], Glycerin, Sodium Chloride, Aloe Barbadensis (Aloe) Leaf Juice Powder [1], Fagus Sylvatica Bud Extract [1], Glyceryl Oleate, Coco Glucoside, Perfume (Fragrance), Benzyl Alcohol, Tocopherol, Glycine Soja (Soybean) Oil, Citric Acid, Coconut Alcohol, Sodium Sulfate, Dehydroacetic Acid, Sodium Benzoate, Benzoic Acid, Limonene.

1. from controlled organic agriculture

Prausiklį pirkau „Ecco Verde“, kur jis kainuoja 6,99 euro/250 ml.

„Avril“, „Lavera“, akių pieštukas, Dekoratyvinė kosmetika, Kosmetika

„Lavera“ tamsiai pilkas pieštukas akims

09:26

Vokietijos gamybos dekoratyvinės kosmetikos pavyzdys - „Lavera“ tamsiai pilkas pieštukas akių linijai brėžti. Sudažiau dovanų gautą „Alterra“ pieštuką ir pasirinkau „Lavera“ kaip alternatyvą, nes patiko spalva. Be to, labai norėjau palyginti su „Avril“ pieštukais, kurių turėjau bent tris ir šiuo metu dažausi tamsiai mėlynu - su juo ir lyginsiu.

Iš akių pieštuko tikėčiausi, kad tiks spalva, jis nebus per kietas, o nubrėžta linija išsilaikys iki vakaro, kai pati norėsiu ją nuplauti, o ne pats sugalvos nuplaukti.

Didžiausią pliusą rašau „Lavera“ pieštuko spalvai - rami, šalta pilka spalva, kokios ir norėjau.

Dėl minkštumo ir kietumo balanso, tai mano skoniui pieštukas galėtų būti minkštesnis. Ryte prieš brėžiant, tenka pašildyti rankoje, o jei palaikau delne trumpiau - dar ir smarkiau paspausti. Neatsižvelgiant į tai, kad kietesnis pieštukas tarsi turėtų būti taupesnis, toks jausmas, kad drožiu jį ir drožiu, o jis vis trumpėja...

Kalbant apie išsilaikymą, laikosi normaliai - kaip ir kiti ekologiški akių pieštukai. Gal cheminis prikeptų parai prie odos, tačiau gerai paruošus voką, linija laikosi iki vakaro, kaip ir reikia, kad būtų.

Bendras įspūdis visai geras, bet iki žavėjimosi - toloka. „Avril“ pieštukas patinka labiau, nes yra minkštesnis ir su juo mažiau žaidimų iš ryto.

„Lavera“ pilko pieštuko sudėtis, INCI: Hydrogenated Jojoba Oil, Mica (CI 77019), Caprylic/Capric Triglyceride,Simmondsia Chinensis (Jojoba) Seed Oil*, Hydrogenated Vegetable Oil, IronOxide (CI 77499), Titanium Dioxide (CI 77891), Butyrospermum Parkii (SheaButter)*, Canola Oil, Copernicia Cerifera (Carnauba) Wax*, Iron Oxide (CI77492), Glyceryl Caprylate, Euphorbia Cerifera (Candelilla) Wax, Iron Oxide (CI77491), Tocopherol, Helianthus Annuus (Sunflower) Seed Oil, AscorbylPalmitate
* Ingredients issus de l'agriculture biologique certifiée

Pieštuką pirkau Prancūzijos elektroninėje parduotuvėje www.mondebio.com, jo kaina - 7,9 euro/1,2 gr.

„Alterra“, „Avril“, akių pieštukas, Dekoratyvinė kosmetika, Ekonomija, Kosmetika

Du nebrangūs akių pieštukai: „Alterra“ ir „Avril“

09:48

„Alima Pure“, „Avril“, „Bellàpierre“, „Benecos“, „Lady Green“, „Pacifica“, „SPA Rituals“, „Vapour“, #IN, #OUT, Dekoratyvinė kosmetika, Kosmetika

#IN ir #OUT. Makiažas

12:23

Įrašai apie pabaigtukus nėra mano stiprioji pusė, o kad jų turėčiau kas mėnesį ar kelis - misija neįmanoma. Štai todėl sugalvojau naują formatą #IN ir #OUT, kas reiškia, kad kartais pereisiu atsargas, sužiūrėsiu, kas jau savo atgyveno, o kas tik pradeda savo kelią. Kartu tai bus išplėstinis anonsas arba būdas trumpiausiu tekstu padėti tašką, kai nėra apie ką plėstis.

Su pabaigtukais mano santykis sudėtingas. Argumentus išdėstysiu ne prioriteto tvarka, nes jie visi svarbūs.

Finansinis - ekologiškas gaminys paprastai yra brangesnis už sintetinį, todėl tenka gerai apgalvoti, ką perki. O kai jau nusiperki, tai ir naudoji,
Pasirinktas gyvenimo būdas. Nesinori teršti aplinkos, todėl stengiuosi turėtį ne skaičių, o kokybę. Ir jeigu kažką nusižiūriu, stengiuosi iš visų įmanomų pusių apgalvoti, kad nereikėtų šerti šiukšliadėžės nuvylusiais daiktais,
Nemažai dalykų yra atsirinkti ir pamilti, todėl mažų mažiausiai keistai atrodytų, jei periodiškai fotografuočiau tą patį šampūną, pudrą ar lūpdažį.

Šį kartą - makiažas.

Dekoratyvinė kosmetika

#OUT Pabaigiau amerikietišką blakstienų tušą „Pacifica“. #IN Vietoje jo - prancūziškas „Lady Green“.

Gamintojas žada, kad su prancūzišku tušu blakstienos bus teatrališkos. Efektas tikrai yra, tik sudėtis mano skoniui galėtų būti labiau puoselėjanti blakstienas.

#OUT numylėtas „Alima Pure“ šešėlis „Bramble“. #IN Tos pačios gamintojos dviejų šešėlių miksas iš mėlyno „Navy“ ir tamsiai pilko pravestuko „Pewter“.

Priežastis paprasta - turiu užtektinai šešėlių, todėl nutariau dažytis kita spalva ir kitu stiliumi, kad apmažinčiau atsargas. Iš kitos pusės, taip patamsinau „Navy“ ir pašviesinau „Pewter“, o rezultatas pagaliau atitinka mano skonį ir lūkesčius.

#OUT keliauja „Bellapierre“ kabukis, į jo vietą niekas. Tiesiog niekaip negalėjau apsispręsti, kurį šepetėlį laikyti atsarginiu ir išvežti pas tėvus. Apsispręsti padėjo, kai per eilinį plovimą iš jo iškrito kuokštas šerių (?!). Mano šepetėliai labai atsparūs, o jei „Bellapierre“ plausiu sau įprastu režimu, jis ilgai neištvers.

Šepetėlio laikymui labai į temą ši paprasta plastmasinė dėžutė.

#OUT „Uriage“ terminis vanduo priskirtas prie makiažo, nes naudojau jo užtvirtinimui. Nors „Pelenėje“ konsultantės vardino privalumus ir gyrė, man jis patiko mažiau nei „Jonzac“. Purkštukas geras, dengia dulksna, bet pats vanduo man pasirodė per stiprus - porą kartų ant veido pajutau druską. #IN paprastas mineralinis vanduo bei hidrolatai.

#OUT „Vapour“ nesusipratimai - žėrintis blizgiklis ir maskuoklis. Tiesiog užima vietą, net neprisimenami.

#OUT „Benecos“, „Avril“ bei „SPA Rituals“ nagų lakai. Atgyveno savo laiką ir dar daugiau, pasiekė senatvę - sutirštėjo, išsisluoksniavo. Nebelakuoja gražiai, todėl tenka juos išmesti. Spalvos dauguma patikę ir mėgtos, bet noriu revoliucijos, apie kurią tinklaraštyje jau netrukus.

„Avril“, dezodorantas, Kosmetika, Kūnui

„Avril“ (ne)dezodorantas

07:42

Keliolika kartų peržiūrėjau prancūziško dezodoranto „Avril“ moterims su ramunėlėmis, alaviju ir kinrožėmis sudėtį nuo pradžių iki galo ir atvirkščiai. Naudojausi įvairiomis paieškos sistemomis ir duomenų bazėmis. Viskas dėl vienintelio, bet esminio klausimo: kas jame atlieka dezodoravimo funkciją? Kad jis nė trupučio nelaiko prakaito kvapo - ant savęs išbandytas faktas. Tačiau sumokėjusi kad ir kelis eurus už priemonę, vien iš principo noriu užbaigti procesą iki galo.

Atsakymo šį į klausimą taip ir neradau. Nebent tenkintų toks, kad šis „Ecocert“ sertifikuotas „Avril“ dezodorantas tinka visiškai neprakaituojantiems žmonėms.

Aš turiu nusipirkusi senesnio dizaino „Avril“ dezodorantą, tačiau net ir atnaujintos pakuotės turinys liko toks pats, todėl jo dezodoravimo klausimas išlieka aktualus.

Pirkau (jau senokai) jį kaip nebrangų atsarginį variantą, nes kartais nėra patogu ar net neįmanoma vežiotis bei kas rytą ne savo namuose peiliu raikyti žaliąją citriną. Nepaisant to, jis vistiek daugiau ar mažiau turėtų atlikti savo tiesioginę funkciją.

Greitai perbėkime per sudėtines dalis: vanduo, alkoholis, ramunėlių žiedų ekstraktas, glicerinas, emolientai (octyldodecanol, cetearyl wheat straw glycosides, cetearyl alcohol, sodium stearoyl glutamate) kvapiklis, natūralus tirštintojas ksantano guma, alavijo lapų sultys, konservantai, kinrožės žiedų ekstraktas, citrinos rūgštis, eterinių aliejų sudedamosios dalys. Ir tai viskas.

Pats „Avril“ aprašyme teigia, kad tai ekologiškas tepamas dezodorantas, kuris suteiks pasitikėjimo visai dienai (?..). Anot gamintojo, ramunėlių ekstraktas ramina odą, alavijo sultys ją minkština. Žinoma, ačiū, tačiau ką daryti su prakaitavimu?

Švelniai kalbant - nesupratau, kas tai. Nerekomenduoju ir niekuomet jo nekartočiau. Tuo labiau, kad tai yra priemonė, kuriai sunku surasti kokią nors alternatyvią paskirtį ir apskritai sumąstyti, kaip optimizuoti.

„Mondebio“ puslapyje bedras pirkėjų vertinimas taip pat neaukštas. Daugiausiai dėl to, kad šis dezodorantas, išskyrus keletą merginų, visoms likusioms nėra efektyvus saugant nuo prakaito kvapo.

Įsigyti galima Prancūzijos „Mondebio“, kaina 2,90 euro/50 ml, Austrijos „Ecco Verde“, kaina 2,49 euro/50 ml.

„Avril“ dezodoranto sudėtis, INCI: Aqua, alcohol, anthemis nobilis flower extract*, glycerin, octyldodecanol, cetearyl wheat straw glycosides, cetearyl alcohol,sodium stearoyl glutamate, parfum, xanthan gum, aloe barbadensis leaf juice*, sodium benzoate, potassium sorbate, sodium usnate, hibiscus sabdariffa flower extract*, citric acid, linalool, geraniol, limonene.

„Avril“, „Dr.Hauschka“, blakstienų tušas, Dekoratyvinė kosmetika, Kosmetika

„Avril“ tušas #Out

09:39

Ekonominės kainos yra ir stiprybė, ir silpnybė. Tai neabejotinai pritraukia naujų klientų ir skatina drąsiau pirkti, pažindintis. Kita vertus, žemesnė kaina turi ir kitą pusę: ingredientai paprastai tik neatidėliotini, nebrangūs, negudrūs. Tokie negudrūs, kad per pusantrų metų su „Avril“ tušu blakstienos pastebimai susilpnėjo. Sprendimas paprastas: jis pripažintas baigęs savo kadenciją ir bus keičiamas kitu.

Gerai pagalvojus, Prancūzijos gamintojas „Avril“, kaip ir daugelis kitų gamintojų, yra iš esmės vieno produkto kompanija. Subjektyvia nuomone - būtent tušas blakstienoms yra jo „arkliukas“ ekologiškoje linijoje. Gera kaina, geras vaizdas ir geras išsilaikymas.

Galima rasti tikrai daug įkvepiančių, šviežių vertinimų, koks „Avril“ tušas pigus ir geras. Taip. Bet ilgesnio jo naudojimo vaisiai verčia permąstyti pasirinkimą. Skaitykite, kodėl.

1,5 metų „Avril“ tušo kadencijos pabaiga

„Avril“ tušą įsigyti ne problema maždaug nuo 2013 metų vasaros, kai jis ir buvo pradėtas gaminti. Visiškas atsitiktinumas, kad jį pardavinėti ėmė viena Prancūzijos parduotuvė, kurioje ir taip kartais apsipirkdavome, todėl su dideliu nekantrumu jį išbandė būrys lietuvaičių, o pabandę - su juo ir liko.

Toliau galioja tai, kad „Avril“ tušas yra gerai pigmentuotas ir pagamintas labiau vandens negu aliejų pagrindu. Tai lemia, kad jis pakankamai greitai džiūsta, netepa paakių, nenuteka, dengiasi be gumuliukų. Palyginti su prieš jį naudotais eko blakstienų tušais, jis pats yra sausesnis ir palieka blakstienas kietesnes - tai buvo akivaizdu iš pat pradžių.

Na, kietesnės ar minkštesnės blakstienos, tai nesufleravo problemų. Svarbu, gerai atrodo! Bet bet...

Kantrybė pradėjo trūkinėti, kai „Avril“ tušas palyginti dažnai ėmė reikalauti pamainos, ypač, kai prasidėjo šildymo sezonas, nors yra laikomas atokiai nuo tiesioginių šilumos šaltinių. Kaip tik prisireikia papildyti bendras šampūno, dantų pastos ir panašias atsargas, taip balta vėliavėle mojuoja ir džiūti pradedantis „Avril“. Na kiek galima šitaip? Kas keletą mėnesių - du-tris. Toks jausmas, kad perku jį ir perku.

Bėgant laikui vienkartinė apie 7 eurų kaina pradėjo atrodyti didoka, įvertinus, kaip dažnai ją prireikia susimokėti už naują tušą.

Nepasakyčiau, kad mano tušo naudojimo įpročiai labai skiriasi nuo bendro vidurkio. Du sluoksniai tušo kas rytą ir viskas. Tiesa, nuolatos, kasdien, septynias dienas per savaitę. Tačiau per metus prireikia kokių 5 „Avril“ tušo tūbelių, o tai jau apie 35 eurai (120 litų). Gal ne toks jis ir pigus? Netgi skaičiuojant ne pagerintomis lietuviškomis, o užsienietiškomis kainomis.

Kas tokio yra „Avril“ tušo tūbelėje?

Taigi, pigus ir efektingas suteikiamu vaizdu. To visiškai pakako, kad apie pusantrų metų jis būtų naudojamas be pakeitimų ir eksperimentų.

Apsigalvoti privertė vienas vakaras, kuomet nuprausus veidą pažiūrėjau atidžiau ir nepatiko blakstienos. Braukiant sausos, trapios, matinės.

Labai gerai pamenu, koks smagus skirtumas pasijuto, kai vietoje sintetinio tušo pradėjau naudoti „Dr.Hauschka“ tušą. Po dienos, jau nuvalius makiažą jautėsi, kad blakstienos dirbo ne tik darbą „būkime gražios“, bet ir buvo maitinamos, puoselėjamos. Jos matomai sustiprėjo, pastorėjo, tapo elastingos, net slidžios.

Galbūt, jei dieną jos būtų dažomos „Avril“ tušu, o naktį gaivinamos serumais ir aliejais, viskas būtų kitaip ir šio įrašo net nebūtų. Tačiau „Avril“ tušo kondicionavimo savybės yra arba per mažos arba jų visai nėra.

Kas šiaip ir neturėtų kelti nuostabos, nes šiame tuše daugiausiai vandens, bičių vaško ir spalvą suteikiančio mineralinio pigmento. Simondsijų aliejaus esteriai atlieka emoliento, tirštiklio vaidmenį ir suteikia gaminiui vaško savybių, kitos sudedamosios dalys irgi yra tirštikliai, emulsikliai, klampumą suteikiantys ingredientai, glicerinas ir t.t., netgi aviečių vanduo, alkoholis, po kurio eina akacijų guma, vėl vaškas. Ir tik arčiau galo yra vienas lengviausių saulėgrąžų aliejus, vitaminas E, marulų aliejus, kurie turėtų puoselėti blakstienas.

Žinoma, galima būtų papildomai dairytis aliejų, serumų, tačiau iš principo nepatinka metodas dieną „kankinti“, o naktį gaivinti. Be to, užimtos moterys ne visuomet turi laiko papildomoms procedūroms, kai didžiausias vakaro žygdarbis yra pasiekti lovą.

Išvados

Dėl ilgalaikio sausinančio efekto „Avril“ tušas netiko nuolatiniam naudojimui. Kartais, progoms, su pertraukomis - taip. Bet turint omenyje jo gana greitą džiūvimą, jis iki progos gali ir neišgyventi.

Ilgalaikio naudojimo reziumė būtų toks: „Avril“ padarė viską, kad ekologišku tušu nenusiviltų net ir didžiausios ekoskeptikės, nes jis duoda ir spalvos, ir ilgio, ir apimties, be to - gerai išsilaiko, nėra aliejingas ir pirmą kartą bandančiųjų neišgąsdins, gal net paskatins rinktis jį naudoti nuolatos.

Kas dar? Puikus šepetėlis!

Ar „Avril“ tušas tinka nuolatiniam-ilgalaikiam naudojimui? Nelabai, nes yra labai vaškingas ir blakstienas maitina gana prastai, todėl jei naudosite be pertraukų, gali atsitikti taip, kaip nutiko man.

Vėl atsidūriau pradiniame taške ir ieškau naujo blakstienų tušo. Subalansuoto ne tik efektui, bet ir draugiškesnio blakstienoms. Tekste užsiminiau apie „Dr.Hauschką“, tačiau prie šio tušo nenoriu grįžti todėl, kad nepatinka dabartinis šepetėlis.

Greitu laiku laukite įrašo apie visiškai naują prekės ženklą su puikiu, tankiu šepetėliu. Jeigu netiks ir nepatiks, mintyse yra ir kitų variantų. Te prasideda paieškos ir tegu būna sėkmingos!

„Avril“ tušo sudėtis, INCI: Aqua, Cera Alba, CI 77499, Jojoba Esters, Isostearic Acid, Glyceryl Behenate, Glycerin, Glyceryl Stearate, Rubus Idaeus Fruit Water, Alcohol, Acacia Senegal Gum, Copernicia Cerifera Cera, Sodium Hydroxide, Benzyl Alcohol, Glyceryl Caprylate, Xanthan Gum, Helianthus Annuus Seed Oil, Tocopherol, Sclerocarya Birrea Seed Oil, Phospholipids, Citric Acid, Sodium Phytate, Dehydroacetic Acid, Potassium Sorbate, Sodium Benzoate, Dendrobium Phalaenopsis Flower Extract.

„Avril“ tušo kaina Prancūzijos „Mondebio“ yra 6,95 euro/9 ml, Austrijos „Ecco Verde“ - 6,99 euro/9 ml.

„Avril“, Dekoratyvinė kosmetika, Kosmetika, nagų lakas

„Avril“ figų spalvos nagų lakas/ swatches

09:32

„Avril“, „Ecocert“, „Rudugys“/„Aliejus“, ABC, ekologija, Kosmetika, sertifikatai

Pilkosios eko zonos ir Lietuvos užkulisiai

10:36

Ekologija ir natūralumas yra sritys, kuriose ypač daug pilkųjų zonų ir smegenų „plovimo“. Eko sertifikatai yra puiku, tačiau net ir jie negarantuoja, kad nebus nemalonių staigmenų. O kur dar mūsų pačių verslininkai, nesutariantys tiek su kokybe, tiek su sąvokomis.

Ar Jums nekilo klausimas, kodėl „Natūraliame ID“ ypač mažai rašome apie vietos gamintojus, išskyrus porą išimčių, tarp jų „Kvapų namus“ ? Juk turėtų būti atvirkščiai - palaikomas vietinis verslas, didžiuojamasi juo. Ne iš pasipūtimo. Dalies nebandėme, tačiau didžiąja dalimi - nepasitikime.

Nepasitikime tais, kurie importuoja sertifikuotą dekoratyvinę kosmetiką, bet vistiek neranda geriau už sintetinį blakstienų tušą. Jei netikite patys, kodėl turėtų tikėti kiti? Netikime tais, kurie rodo bespalvį alyvuogių aliejų. Ne kliento problema spręsti, kodėl jis toks.

Šiame įraše apie tai, kokia Lietuvos įmonė prispaudė tiek užteršto aliejaus, kad nuskambėjo per Europą ir pateko į nepatikimų įmonių sąrašą. Kurios Europos rinkos ekologiškuose gaminiuose yra ypač daug „džiazo“? Kokia įsigyta dantų pasta iškeliavo į šiukšliadėžę ir dėl ko? Apie visa tai skaitykite žemiau.

Tekstas ilgas, bet neskelsime į kelias dalis. Tebūnie viskas būna vienoje vietoje.

Lietuvos realijos: trys kartai vėžio naudai

Lietuvos rinkoje pučia skersvėjai ir ne patys maloniausi. Faktas, kad vietos gamintojai iki šiol neturi ekologiškumą patvirtinančių sertifikatų, todėl lieka arba rinkodaros pasakos apie širdingą šeimos verslą ir produktą „kaip sau“, arba faktai. Labiausiai nesinorėjo šiame tinklaraštyje minėti nedžiuginančiame kontekste paminėtų įmonių pavadinimų, bet negali visos bendrovės būti vien X ar Y.

Lietuvoje dirba tokia bendrovė „Rudugys“, kuri valdo parduotuvių tinklą „Aliejus“. Sprendžiant iš to, kad šios bendrovės metinės pajamos svyruoja tarp 5-7 mln. litų, jos lentynose aliejai neužsistovi. Ši įmonė yra investavusi į nuosavą aliejaus spaudimo cechą ir turi tam skirtą įrangą Klaipėdoje, kur veikia jos pagrindinė būstinė.

2014 metais du kartus - lapkritį ir gruodį inspektoriai „Rudugį“ pagavo parduodantį vėžį galinčia sukelti medžiaga benzopirenu užterštą kanapių aliejų. Abiem atvejais šį aliejų „Rudugys“ spaudė iš kiniškų kanapių sėklų. Apie užterštą kanapių aliejų buvo informuota Europos Komisija, perspėtos kaimyninės šalys.

Negana to, gruodžio pabaigoje „Rudugys“ rinkoje išplatino ne tik benzopirenu, bet ir kitomis onkologines ligas galinčiomis sukelti medžiagomis - poliaromatiniais angliavandeniliais - užterštą šalto spaudimo, nerafinuotą moliūgų aliejų. Kaip teigta, spaustą iš aukščiausios kokybės moliūgų sėklų. Sugretinus su faktais, tai skamba kaip nevykęs reklaminis pokštas.

Tuo „Rudugys“ išbaigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių kantrybę ir pateko į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą. Dabar bus prižiūrimas atidžiau ir dažniau.

Vien rašyti apie tai nejauku. Vienas atvejis - tebūnie atsitiktinumas, neapsižiūrėjimas, bet tai, kas kartojasi nuolat yra kas? Tendencija?

Mes šio tinklo parduotuvėse nepirkome ir neperkame, nes manome, kad kokybės trūkumas savaime yra per didelė kaina.

Subjektyvius vertinimus pasiliekame sau, tiek to. Deja, bet oficialiai pasitvirtina per visą Europos Sąjungą nuskambantys taršos pažeidimai. Ir toliau lieka neatsakytas klausimas, kaip ši įmonė kontroliuoja kokybę, juolab, kad tai ne pirmas gaminys, kurį tenka šalinti iš prekybos.

Tuo tarpu neseniai Lietuvoje pradėjo dirbti dar vienas naujas odos priežiūros priemonių gamintojas. Sakykime, tai įmonė X. Atsitiktinai parduotuvėje pamatytas naujas „veidas“ pažadino smalsumą. Kaip galima nuspėti, X komanda atrado cheminių ingredientų žalą ir natūralumo naudą, todėl žada dar vieną „revoliuciją“, nors sudėtys, švelniai tariant, primityvokos.

Ne ypač sukrėtė, tiesiog patvirtino įtarimus, kad anaiptol ne kiekvienas naujai praregėjęs verslininkas gali ir moka atsirinkti žaliavas. Nes būtent „Rudugys“ buvo (bent jau) vienas šios entuziastingos gamyklėlės X žaliavų tiekėjų. Žinoma, paprastai kol įmonių nesutarimai neiškyla į viešumą, tol verslo partneriai būna griežta komercinė paslaptis, nors galbūt vien dėl jų indėlio į galutinį produktą pirkėjas šio produkto nepirktų.

Ar tai didina pasitikėjimą vietinių kosmetikos gamintojų kompetencija? Tikrai ne. Nes net ir tie reti į viešumą išplaukiantys faktai neduoda tam pagrindo.

Nors įmonės privalo atitikti visus Lietuvoje galiojančius teisės aktų reikalavimus ir rinkai tiekti tik saugius gaminius, akivaizdu, kad dalis jų gražiai veikia popieriuje, kol realybėje ekspertai nenustato priešingų faktų.

Mes vistiek žali! Vėl Lietuva

Spekuliacijos ekologiškumu arba natūralumu yra vadinamos žaliuoju smegenų plovimu. Tarsi „veislinis šuo be dokumentų“. Ekologiška, tačiau tik paties gamintojo žodžiu. Su ekologiškais ingredientais. Iš kur jie, kiek jų? 1 procentas? 1 ingredientas?

Savo „Facebook“ paskyroje dalinomės Baltijos aplinkos instituto skelbtu pavyzdžiu, kai „Biok Laboratorija“ savo nesertifikuotus gaminius įvardija kaip „ekologiška“. Sprendžiant iš atsiliepimų, komentarų, šios linijos ekologiškumu tiki nemažai klientų.

Deja, gali būti arba, arba. Arba veislinis šuo, arba be dokumentų. Tai, kas yra tarp šių dviejų „arba“ - pati tikriausia pilkoji zona.

100 % arbe free

Kiti „žaliojo“ smegenų plovimo pavyzdžiai: „100%. Argan Oil“, „100% Herbal Base“ arba antonimai su žodeliu free (angl. be). „Paraben free“, „Mineral Oil free“, „Hormones free“ ir panašiai.

Tokių užrašų galima pamatyti prekybos centruose ir tik nuo pirkėjo išmonės priklausys, kaip jis šias deklaracijas interpretuos. Ar kad tai yra 100 proc. natūralus, augalinis produktas, ar taip gamintojas įvardina vos vieną ar keletą dedamųjų, o kas yra aplinkui - suprasti gali tik diplomuotas chemikas?

Ką reiškia užrašas „be parabenų“? Parabenų nėra, tačiau rikiuojasi visa chemijos pramonė, kuri konservuoja pati save be parabenų pagalbos? Ar kad buteliuke potencialiai nėra bet kokių aršių medžiagų?

Vien ko vertas zuikutis, kuris reiškia, kad priemonė nebandyta su gyvūnais ir leidžia naudoti šį logotipą ant pakuotės. Vienu momentu norėjosi su gyvūnais nebandytos kosmetikos sąrašų nuorodas įdėti į šį tinklaraštį, tačiau atidžiau patyrinėjus teko pripažinti, kad dalis jos yra visiška chemija ir absoliučiai neatitinka „Natūralaus ID“ kriterijų.

Kur dar žali lapai ir šakelės, kurie tarsi savaime turėtų indikuoti, jog kosmetikos priemonės švarumas yra nekvestionuojamas.

Šiukšliadėžės testas

Kai rašėme apie margariną veido odai, nenurodėme konkrečių gamintojų pavadinimų, nes tipines sintetinių kremų sudėtis ėmėme kaip pavyzdžius tikėdamos, kad „Natūralaus ID“ auditorija vistiek tokių neperka.

Šįkart grįžtame su labai konkrečiu pavyzdžiu, ant kurio suklupome. Ir Jūs žinosite, į kuriuos gamintojus ir į kokius sertifikatus reiktų žiūrėti priekabiau.

Pradėti kalbėti apie tai ir apie eko sertifikatus norisi laisvai percituojant „Kvapų namų“ lyderės Laimės Kiškūnės frazę, pasakytą per vieną seminarą: „Sertifikatai parodo, ko gaminyje nėra, o ne kas yra“. Tačiau per keletą metų situacija pasisuko taip, kad darosi neįmanoma nuspėti, ir ko sertifikuotame gaminyje yra.

Padarykime mažą testą. Kaip Jums atrodo, ar tai yra ekologiška dantų pasta?

I pastos sudėtis, INCI: Sorbitol, Hydrated Silica, Aqua, Mentha Piperita Leaf Water*, Aloe Barbadensis Leaf Juice*, Sodium Lauryl Sulfate (SLS), Xanthan Gum, Aroma, Titanium Dioxide, Sodium Fluoride, Sodium Benzoate, Stevia Rebaudiana Extract, Potassium Sorbate, Citric Acid, Limonene.

O šita?

II pastos sudėtis, INCI: Sorbitol, Silica, Aqua (Water), Xylitol, Xanthan Gum, Titanium Dioxide, Sodium Lauroyl Sarcosinate, Glycerin, Mentha Aquatica* Extract, Mel (Honey* Extract), Pistacia Lentiscus (Mastic) Gum, Potassium Sorbate, Sodium Benzoate, Dehydracetic Acid, Aroma (Flavor).

Nematant pakuočių, būtų galima garantuoti, kad pirmoji pasta su SLS yra neekologiška, sutinkate?

Štai ir ne. Pirmoji kaip tik yra ekologiška, turinti „Ecocert“ sertifikatą (Prancūzijos „Avril“ gaminys). O antroji viso labo natūrali, nes ji sertifikato neturi, nors sudėtis panaši ir dar geresnė, nes joje nėra agresyvaus putoklio SLS („Kvapų namų“ importuojama graikiška dantų pasta).

Tokią situaciją galima vadinti skandalinga, nes matydamas sertifikatą paprastai labiau atsipalaiduoja net ir labai priekabus pirkėjas, kuris yra linkęs atidžiai peržiūrėti visą gaminio sudėtį.

Atsipalaidavome ir viena mūsų, todėl SLS turinti „Avril“ pasta iškeliavo į šiukšliadėžę, o pirkėja labai nepatenkinta nenaudotinam gaminiui išleistais pinigais. Gal net ne tai, kad įvyko kelių eurų vertės tragedija, bet nedžiugina, jog planuoji, siuntiesi ir štai - nėra reikalingo daikto, ieškokis į jo vietą kito.

Ką galima pasakyti? Po tokio akibrokšto mes su padidinamuoju stiklu vertinsime tiek „Avril“, tiek kitas įmones, kurias sertifikuoja „Ecocert“. Tebūnie jų reklaminiai šūkiai apie ekologiją sako ką sako, bet faktai kalba patys už save.

„Avril“ yra ne vienintelė įmonė, kuri į savo gaminius su „Ecocert“ palaiminimu deda nepageidautinus detergentus. Tačiau tikriausiai niekas neprieštaraus, kad SLS yra įžūlumo viršūnė. Šio agresyvaus putoklio dar pavyko rasti dalyje prancūziškųjų sertifikuotų „Cattier“ dantų pastų.

Žinoma, SLS pilna (ir tai nieko keisto) didžiojoje dalyje rinkoje esančių dantų pastų, bet iš jų kitko ir nereikalaujama.

Einame toliau. Dar dažniau nei sertifikuotose dantų pastose, sulfatų galima rasti sertifikuotuose šampūnuose.

Tarp „Ecocert“ sertifikuotų prancūziškų gaminių radome ir šampūnų su SLS - tai „Gamarde“ įmonės gaminiai.

„Ecocert“ ar „Cosmebio“, ar abu sertifikatus turinčius šampūnus su ALS gamina „Avril“, „Les Sens Des Fleurs“, „Bio Seasons“, „Marilou Bio“, „Naturado“, „Cattier“, „Melvita“, „Florame“, „Natessance“, „Mosqueta's“, „Kaé“, „SO'BiO étic“.

Kitoje didelėje europietiškoje kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių rinkoje Vokietijoje tokių akibrokštų nepavyko rasti, atsitiktine tvarka peržiūrint sertifikuotus vokiškus šampūnus ar dantų pastas.

Kaip persidrausti?

Paprasčiausias patarimas būtų toks: pernelyg neatsipalaiduokite, žiūrėkite sudėtis ir nepirkite impulsyviai. Pasilikite laiko pagalvoti, panaršyti internete ir ramiai, niekur neskubant „pagūglinkite“ neaiškias sudėtines dalis, paieškokite nuomonių, atsiliepimų, įvertinimų.

Kita vertus, jei visiškai nėra sertifikato kaip nepriklausomos institucijos kontrolės ženklo, lieka tik pasitikėjimas.

Bet kuris prekybininkas gali gebėti įtaigiai paaiškinti kaip tai, ką renkatės, gydo, maskuoja, atgaivina, nuvalo, prisotina, nealergizuoja ir taip toliau. Mes galime reikalauti, kad jų kalbos nebūtų vien įgarsinti reklaminiai tekstai iš lankstinukų. Ir tai turi būti labai konkretūs argumentai, o ne „gražiai spindi“, „visi šitą perka“ ar „tikrai sumažės raukšlių“.

Dėl tikrumo ir patys galite paprašyti pakomentuoti tą ar kitą ingredientą. Profilaktiškai. Ypač, jei jis Jums nematytas, nepažįstamas ir kelia dvejonių.

Jei kainos įtartinai mažos arba atvirkščiai - milžiniškos, o Jums atsakinėjantis žmogus užsikirtinėja, arba tiesiog perpasakoja reklamą, teiginių niekuo patvirtinti negali, manipuliuoja reklaminiais veidais (kuriems daugumoje atvejų tiesiog sumokėta už „ambasadoriavimą“) geriau nerizikuoti. Gaminiai greičiausiai neaišku kaip ir iš ko gaminti.

Jeigu abejojate, neskubėkite pirkti. Internetas yra puikus būdas ramiai susižiūrėti sudėtis ir tik tada nuspręsti, tinka ar ne.

Pabaigai

Šio tinklaraščio paskirtis nėra gąsdinti ar sukelti nepasitikėjimą. Mes norime Jums parodyti, kokia kontroversiška ši sritis ir kiek daug priklauso nuo mūsų pačių akylumo, kritinio mąstymo bei iškeltos kartelės aukščio.

Patikimiausias „policininkas“ galite būti tik Jūs patys, asmeninė (ne)tolerancija, atidumas. Sertifikatas negarantuos, kad nusipirksite tikrai „švarų“ gaminį, sertifikato nebuvimas - tuo labiau.

Be to, sertifikavimui nepasiduoda ir tai, kas yra išskirtinė produkcija: laukiniai augalai, mažų, tradicinius darbo būdus besirenkančių ūkių gaminiai. Tačiau dėl to jie nėra blogesni, greičiau retesni, su charakteriu, tik atrinkti juos turėtų patikimi profesionalai.

Būkite atidūs ir sveiki :)

„Avril“, „Inika“, Dekoratyvinė kosmetika, Kosmetika, Veidui

„Avril“ ir „Inika“ krempudros: sudėtys, veikimas, apžvalga

09:58

Atšalus orams kosmetologės, vizažistės, grožio prekių konsultantės rekomenduoja pradėti naudoti kreminę pudrą (krempudrą). O ir mes pačios ieškome kuo pakeisti priemones, kurios mūsų poreikius puikiausiai atitiko vasarą, tačiau žiemą sausina odą. Tuomet viena iš galimų alternatyvų gali būti būtent ši makiažo priemonė.

Gyvenimiškos patirties prisikaupė tiek, kad pakalbėsime apie tai, kas yra krempudra, kam skirta, ką daro bei palyginsime dvi ekologiškas krempudras: prancūzišką „Avril“ ir australišką „Inika“. Ir, žinoma, atsakysime į klausimą, kodėl krempudros tinką žiemą ir ar jos apsaugo odą nuo šalčio.

Pradedame ir Jums linkime nepavargti perskaityti iki galo :)

Lašas teorijos

Minimalios teorijos negalime prašokti dėl to, kad ji aiškiai ir konkrečiai apibrėžia, kas yra kreminė pudra.

Taigi, kreminė pudra yra spalvota makiažo priemonė, skirta pakoreguoti ar net pakeisti veido spalvą, sulyginti odos toną, maskuoti trūkumus. Bendriausia prasme ji yra priskiriama prie „body painting“ (angl.), arba kūno piešimo priemonių. Apie jokį odos aprengimą, šiltinimą ar apsaugojimą neina kalba.

Pirmąją komercinę krempudrą rinkai pristatė kompanija „Max Factor“, kuri specializavosi aktorių grimo gamyboje. Tačiau paklausa buvo tokia didelė, kad įmonė nutarė pasiūlyti produktą plačiosioms masėms. Tai buvo aliejinis makiažo pagrindas ir pudra viename. Tokia priemonė turėjo padengti odą, nuimti jos blizgėjimą, užtikrinti, kad ji „nenuplauktų“ nuo veido ir neteptų.

Krempudros gali būti daugiau aliejiniu, arba vandens, net alkoholio pagrindu, lengvai, iš dalies ar visiškai dengiančios, įvairių spalvų ir atspalvių etc.

Stabtelėsime prie pirmojo sąlygiško skirstymo. Aliejinio (naftos/augalinio) pagrindo krempudros yra riebesnės, sunkesnės, jos dengia stipriau, tačiau kartu įkūnija vieną didžiausių šiuolaikinio makiažo naudotojų baimių, kad gali kimšti poras.

Lengvesnės, daugiau vandens fazės turinčios pudros dengiasi ploniau, natūraliau, mažiau maskuoja, bet dėl savo drėgnumo turi būti traktuojamos taip pat, kaip lengvi kremai ar geliai. Joms reikia taikyti žiemos pusvalandžio taisyklę ir užbaigus makiažą bent 30 minučių palaukti, prieš išeinant į lauką.

Tarsi įprasta ir priprasta, kad žiemą reikia atsargiai elgtis su drėkinančiais kremais ir dėl to net nebekyla klausimų. Jeigu atsargumo nebus su tokiomis lengvomis krempudromis, jos gali „padėti“ nušalti veido odą.

Taigi, neigiame mitą, kad krempudra žiemą padeda veido odai išgyventi šaltį, žvarbą. Priklausomai nuo sudėties, gali ne tik nepadėti, bet ir padaryti meškos paslaugą. Jei kas nors teigia priešingai, pasidomėkite sudėtimi, o žodžių autorės ar autoriaus kvalifikaciją įsivertinkite atitinkamai.

Tačiau kodėl vistik krempudra? Pačios netikime jos apsauginėmis savybėmis, tačiau atšalus orams vistiek prie jos grįžtame.

Priežastis yra paprasta. Į krempudros sudėtį įeina aliejai, ekstraktai, kurie šią makiažo priemonę padaro riebesnę, drėgnesnę ir kartu santykinai draugiškesnę odai per darganas ir šaltį, palyginti su biria krempudra.

Jūsų dėmesiui: dviejų ekologiškų krempudrų palyginimas. Pradžių pradžia su prancūziškąja „Avril“.

Skysta ir lengva „Avril“

Iškart prisipažinsiu, kad šią krempudrą prieš porą metų pirkau vos daugiau nei už 6 eurus. Tai buvo mano pirma krempudra ir mąsčiau taip, kad jeigu ji man ir netiktų, 6 eurai vistiek ne 35-i, nebus taip gaila. Vėliau, sulig augančiu populiarumu, jos kaina užsienyje pakilo iki maždaug 8 eurų, o Lietuvoje, net nebestebina, ja prekiaujama ir dar brangiau.

Pradedu nuo „Avril“ („Ecocert“ sertifikatas) sudėties. O sudėtis, ar Jūs ją skaitote, ar nekreipiate dėmesio apskritai, bet kurios pudros atveju galiausiai nulemia simpatijas/antipatijas, meilę/nemeilę, apmaudą dėl netikusio pirkinio/norą kartoti ir rekomenduoti kitiems.

Užsienio tinklapiuose „Avril“ krempudra sulaukia ir teigiamų įvertinimų dėl savo lengvumo, nesudėtingo padengimo, tačiau ir kritikos dėl netikimo turinčioms sausą odą, vaikiško kramtomosios gumos kvapo.

Kadangi procentais nė vienas gamintojas produkto sudėties neatskleidžia, tiesiog imu pirmas keturias sudedamąsias „Avril“ krempudros dalis: vanduo, emolientas, emolientas ir vienas pačių lengviausių - simondsijų (jojobos) aliejus.

Dabar niekaip nesuprantu, kaip galėjau pasirinkti tokį „pliką“, pakankamai varganos sudėties gaminį šaltajam sezonui, kuris Lietuvoje pasižymi ypatinga žvarba. Tik tuo, kad a) neturėjau jokios patirties su šia makiažo priemone, b) ji tikrai buvo labai pigi. Kadangi jos ingredientų sąrašas yra pakankamai trumpas, tai dar labiau išryškina tirštiklį ksantano gumą, kurios dėka vos didėlesnis „Avril“ krempudros kiekis tiesiog mozojasi ant veido.

Niekaip nepripratau prie „Avril“, kuria padengus veidą dar prieš šią žiemą, kuomet nebuvo pagrindo odai jaustis ir atrodyti kaip vienu metu atakuojamai šildymo privalumų ir minusinės temperatūros, tiesiog atšokau nuo veidrodžio, nes ji išryškino visus pasausėjimus, netobulumus. Pati sau pažadėjau, kad po fotosesijos išsiųsiu ją į kitus namus.

Sunkoka nuotraukoje perteikti „Avril“ krempudros elgesį, bet tikiuosi, matosi toks puslankis arčiau riešo, kur yra šios krempudros tepimo riba. Ten, kur ji yra, turėtumėte pastebėti tokį tarsi „pašiauštuką“, kuris, kas man labai nepatinka, matosi, be to, papildomai sausina veido odą.

Sudėtis objektyviai patvirtina: „Avril“ krempudra šaltajam sezonui yra visiškai netinkama, o kai būna šilta, ji man nereikalinga, kadangi pirmenybę atiduodu tobulų sudėčių „Alima Pure“ ir „Lily Lolo“ biriems makiažo pagrindams.

„Inika“ su alaviju ir titano dioksidu

Ruduo žadėjo ateiti vistiek, o po savęs pro duris praleisti ir žiemą. Odą pamaitinu ir padrėkinu žongliruodama kremais, aliejais ir sviestais, tačiau vistiek norėjosi kažko, kas veidui suteiktų gyvą, šiek tiek rusvą atspalvį, todėl dairiausi toliau.

Tiesą sakant nežinau, atmintyje liko juoda dėmė. Kas suklydo? Interneto parduotuvė ar aš pati, nes atsisiuntė tamsesnio atspalvio („Honey“) krempudra, nei aš įpratusi naudoti. Tiek to, tai tik miniukas. Kartu ir gera proga pakalbėti apie tai, ką daryti, jei krempudros atspalvis Jums per tamsus.

Nesijaudinkite, nepardavinėkite, nedovanokite ir nesistenkite jos kitaip atsikratyti! Jei nenutiko taip, kad, būdama rausvaodė, pasiėmėte keliais tonais tamsesnę pudrą į geltonumą, tiesiog skieskite ją su kremu. Tai padės išvengti kaukės efekto, atrodys natūraliai ir gaiviai. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad krempudros pigmentacija geriausiai atsiskiedžia ją maišant su kremu, o ne tepant ant viršaus kad ir miniatiūrinį lašelį.

Kalbant apie „Iniką“ („Cruelty Free“, „Vegan“, „Halal“, „Organic Food Chain“ sertifikatai) ir prisimenant karšto klimato, saulės nestokojančią Australiją, ji turi labai stiprų pliusą - titano dioksidą, kuris yra vienas iš mineralų, užtikrinančių veidrodinio principo apsaugą nuo saulės. Apsauga nuo kenksmingų, odą sendinančių, pigmentaciją skatinančių spindulių žiemą yra ne ką mažiau svarbesnė nei vasarą. Ypač, jei oda plona, jautri, apgamuota, linkusi rausti, su labiau išreikštais kapiliarais.

Su „Inika“ testavimu darau tą patį. Pirmi keturi ingredientai yra alavijo lapų sultys, titano dioksidas, avokado ir simondsijų aliejai. Skamba puikiai. Vanduo bazuojasi atokiau sudėtinių dalių sąrašo pradžios, o pačioje krempudroje yra daug vertingų aliejų, ekstraktų, mineralų. Be to, kad „Inika“ suteikia odai aksominį vaizdą ir pojūtį, dar ir saugo nuo saulės spindulių.

Pažiūrėjus į sudėtį, verta atskirai prisiminti vieną didžiausių - porų kimšimo baimių. Su šia kremine pudra ši baimė netampa realybe, nes nors aliejų sudėtyje tikrai nepagailėta, tačiau pati makiažo priemonė yra kreminė, lengva, puikiai pasiskirsto, veidas įgauna sveiką atspalvį, o poros nesikemša.

Dar vienas didelis pliusas, kad „Inika“ krempudros nesimato ant veido, ji nesausina odos.

Juokas juokais, bet su šia krempudra maniausi labai prašovusi pro šalį, kadangi „Honey“ atspalvis yra į geltonumą, kas yra visiškai ne mano, tačiau vienam kartui dedu nedaug, maišau su kremu ir ji kuo puikiausiai prisitaiko prie manęs, neiškrenta iš konteksto ir aš su ja neiškrentu iš likusio kūno spalvos.

Prieš galutinai apsisprendžiant dėl įvertinimų, abi šias krempudras parodžiau vizažistei - vardan dvigubo testo. Jos nuomonė sutapo su manąja, kad „Inika“ dengia vientisai, gerai susigeria, suteikia puikų atspalvį, o „Avril“ ant odos neblogai atrodo labai mažas kiekis, tačiau bandant išgauti geresnį padengimą, ji išryškina netobulumus, be to - sausina.

Nepaisant to, kad pagal sudėties išsamumą „Inika“ ir kaina yra kita, būtent ją renkuosi pati ir galiu rekomenduoti toms, kas dar ieško.

Prieš kokį mėnesį mintyje turėjau visai kitą variantą, tačiau „Inika“ papirko tuo, kad išvardintų pliusų dar ir nealergizuoja.

„Avril“ krempudros sudėtis, INCI: Aqua, Caprylic/Capric Triglyceride, Dicaprylyl Carbonate, Simmondsia Chinensis Seed Oil*, Alcohol, Glyceryl Stearate, Glyceri,, Lauryl Laurate, Polyglyceryl-2 Dipolyhydroxystearate, Microcrystalline Cellulose, Benzyl Alcohol, Sodium Stearoyl Glutamate, Sclerocarya Birrea Seed Oil*, Glyceryl Caprylate, Helianthus Annuus Seed Oil, Parfum, Xanthan Gum, Medicago Sativa Extract*, Silica, Tocopherol, Cellulose Gum, Dehydroacetic Acid, Sodium Phytate, Sodium Benzoate, Dendrobium Phalaenopsis Flower Extract, Soduim Hydroxide, Citric Acid, +/- CI 77491, CI 77492, CI 77499, CI 77891.

„Inika“ mineralinio makiažo pagrindo „Honey“ sudėtis, INCI: Aloe Barbadensis Leaf Juice*, Titanium Dioxide (CI 77891), Persea Gratissima (Avocado) Oil*, Simmondsia Chinensis (Jojoba) Seed Oil*, Lecithin, Cetearyl Alcohol, Cetearyl Glucoside, Aqua ( Water), Butyrospermum Parkii (Shea) Butter*, Iron Oxides (CI 77492), Cocos Nucifera (Coconut) Oil*, Theobroma Cacao (Cocoa) Seed butter*, Oleyl Oleate, Rosa Eglentaria Seed ( Rosehip) Oil*, Oenothera Biennis (Evening Primrose) Oil*, Camellia Oleifera Seed Oil*, Olea Europaea (Olive) Fruit Oil*, Cananga Odorata Flower ( Ylang Ylang) Oil*, Pelargonium Roseum Leaf Oil*,, Argania Spinosa Kernel Oil*, Cymbopogon Martini Oil*, Lavandula Angustifolia (Lavender) Oil*,, Calophyllum Inophyllum Seed ( Tamanu )Oil *, Calendula Officinalis Flower*, Glycine Soja (Soybean) Oil, Terminalia Ferdinandiana Fruit ( Kakadu Plum) Extract, Camellia Sinensis Leaf Extract, Chamomilla Recutita (Matricaria) Flower Extract, Tocopherol (Natural Vitamin E), Glyceryl Caprylate, Iron Oxides (CI 77491), Hydroxyethylcellulose, Iron Oxides (CI 77499), Alcohol, p-Anisic Acid, Glycerin, Sodium Hydroxide, Xanthan Gum, Potassium Sorbate, Citric Acid, Sodium Benzoate. * Certified Organic

„Avril“ galima įsigyti Austrijos „Ecco Verde“, ji kainuoja 7,99 euro/30 ml. Prancūzijos „Mondebio“, kur kaina 8,90 euro/30 ml. Išvardijome geriausias kainas, o pirmuoju atveju - galioja draugiškos siuntimosi sąlygos.

„Inika“ makiažo pagrindas parduodamas „Ecco Verde“ - 35,99 euro/30 ml, Didžiosios Britanijos „Love Lula“ - 29,50 svaro/30 ml. Miniukas buvo pirktas „Ecco Verde“, už 2,99 euro/10 ml.

Lietuvoje „Inika“ prekiauja „Bioeco“.

„Avril“, Kosmetika, Plaukams

„Avril“ plaukus regeneruojantis šampūnas

11:39

Pirktiniais muilo burbulais kvepiantis „Avril“ šampūnas su argano aliejumi ir sviestmedžio sviestu. Ir pamoka, kurią norisi akcentuoti: ekologinis sertifikatas yra ne viskas! Nors šampūnas turi „Ecocert“ sertifikatą, sudėtis neblizga dėl sulfato ALS (angl. Ammonium Lauryl Sulfate) - agresyvaus putoklio SLS (angl. Sodium Laureth Sulphate) „pusbrolio“. Negana to, su šiuo šampūnu įsėdau traukinį, važiuojantį „linksmaisiais“ kalneliais - vieną kartą patinka, kitą - nepatinka. Artimieji, kas bandė, apskritai nė vienas nepasakė, kad nori jo, ir savo vertinimus delikačiai nutylėjo.

Man šampūnas yra labai svarbu. Gal net svarbiau negu veido kremas, nes bet koks jo neveikimas ar suveikimas į blogąją pusę labiausiai matosi ant matomiausio kūno taško - galvos. Ir ne visuomet yra laiko ar galimybių vaizdą pataisyti.

Didžiąja dalimi atvejų šampūno pirkimas yra loterija. Ne visada įmanoma pirmiausiai pabandyti mažą kiekį ir tik po to apsispręsti dėl pilnos pakuotės.

Nesu mačiusi, kad „Avril“ siūlytų šampūnų ar kitų veido, kūno, plaukų priežiūros priemonių mėginių ar mini variantų, todėl jei nori pirkti, tai tik visą pakuotę. Kita vertus, šampūnas yra toks reikalas, kad blogiausiu atveju jį galima pažeminti pareigose ir paskirti atsakingu, pavyzdžiui, už vilnonių drabužių skalbimą.

„Avril“ šampūnas yra su argano aliejumi, sviestmedžio sviestu, todėl turėtų tausoti plaukus. Pagal aprašymą, argano aliejus sukuria apsauginę plėvelę ir stiprina plaukus, o sviestmedžio sviestas suteikia lankstumo ir apimties.

Tikėjausi, kad šampūnas bus kreminis, minkštas. Tačiau realiai jo konsistencija labiau drebutinė.

ALS šampūno sudėtyje yra po vandens ir tauriųjų bobramunių hidrolato. Šioks toks pliusas - ALS negroja pirmu smuiku ir pats šampūnas plaukams nesuteikia labai aiškaus sulfatams būdingo slidumo pojūčio.

Kita vertus, grįžkime prie to, kad „Avril“ save pozicinuoja kaip mažų kainų gamintoją. Šis šampūnas putoja saikingai ir skirstosi ant plaukų gana nenoriai, todėl norisi pilti daugiau ir dar daugiau, todėl „Avril“ šampūnas nėra ekonomiškas pasirinkimas, nes per vieną kartą susinaudoja palyginti didelis jo kiekis.

Šampūną paprastai bandau mažiausiai kelias dienas iš eilės, kad pasimatytų, ką jis daro su plaukais. Trūko jiems tomis dienomis ir drėgmės, ir lankstumo. Išdžiūvę kai kuriose vietose jie tiesiog styrojo, kas trumpų plaukų šukuosenai yra mirties nuosprendis.

Nurašiau jį, padėjau į stalčių ir maniau, kad surasiu jam naujus namus. Tik kad niekas jo perimti iš manęs taip ir nepanoro.

„Marinavau“ šį šampūną apie du mėnesius, net užmiršau, kad turiu. Per tą laiką išnaudojau turėtus šampūnus ir teko peržiūrėti atsargas. Nuolankiai susitaikiusi su situacija, pasiėmiau „Avril“ šampūną. Ką dabar... Ir labai nustebau - jis man tiko ir visai patiko, naudojant su riebesniu kondicionieriumi!

Kas pasikeitė per tuos porą mėnesių? Tik sezonas - įsisiūbavo vasara, įsivyravo šiltas, drėgnas oras. O vasarą tvarkytis su plaukais tiesiog lengviau nei rudenį ar žiemą.

Galutinė išvada: nekartočiau.

Neužtikrintas, nepastovus rezultatas, šampūnas neekonomiškas, sudėtis nekokia dėl ALS. Juo labiau, kad iki rudens jo sunaudoti taip ir nespėjau, o prie styrančių plaukų eksperimentų atvėsusiu oru nesu nusiteikusi grįžti, nes plaukų ir taip laukia iššūkiai: žema temperatūra, kepurės, gobtuvai ir visi kiti priedai, kurie lydi prasidėjusį šaltąjį sezoną.

Deja, bet šiam šampūnui telieka patikėti megztinių skalbimo užduotis.

„Avril“ regeneruojančio šampūno sudėtis, INCI: Aqua (Water), Anthemis Nobilis Flower Water*, Ammonium Lauryl Sulfate, Glycerin, Decyl Glucoside, Xanthan Gum, Sodium Cocoyl Glutamate, Sodium Cocoamphoacetate, Cocamidopropyl Betaine, Benzyl Alcohol, Lactic Acid, Argania Spinosa (Kernel) Oil*, Dicaprylyl Carbonate, Sodium Chloride, Parfum (Fragrance), CI 77891 (Titanium Dioxide), Citrus Aurantium Dulcis (Orange) Oil*, Magnesium Aluminum Silicate, Mauritia Flexuosa Fruit Oil*, Limonene, Benzoic Acid, Benzyl Salicylate, Dehydroacetic Acid, Tocopherol, Helianthus Annuus (Sunflower) Seed Oil, Eugenol, Sodium Levulinate, Sodium Benzoate.

* Ingrédients issus de l'agriculture biologique.
99% du total des ingrédients sont d'origine naturelle.
12% du total des ingrédients sont issus de l'agriculture biologique.

Šampūno kaina 7,20 euro/300 ml, įsigyti galima Prancūzijos „Mondebio“, 6,99 euro/300 ml - Austrijos „Ecco Verde“.

Senesni įrašai

„Avril“ prausiklis ir dušo želė vyrams viename

„Lavera“ tamsiai pilkas pieštukas akims

Du nebrangūs akių pieštukai: „Alterra“ ir „Avril“

#IN ir #OUT. Makiažas

„Avril“ (ne)dezodorantas

„Avril“ tušas #Out

„Avril“ figų spalvos nagų lakas/ swatches

Pilkosios eko zonos ir Lietuvos užkulisiai

„Avril“ ir „Inika“ krempudros: sudėtys, veikimas, apžvalga

„Avril“ plaukus regeneruojantis šampūnas

Apie:

Apie ką rašau?

Įvertinau, pastebėjau:

Paskutiniai įrašai:

Archyvas