Įžanga į Riugeno kreidą bus asmeniška. Pernai rudenį sugebėjau užsiregistruoti pas odontologą tiesiai į pačią pavasario karantino pradžią šiemet. Turėjo būti eilinė higiena, bet lyg tyčia iškrito kaklelio plomba ir kad patekčiau į stomatologo kėdę aš nemelavau, kad skauda (nes neskaudėjo). Pasibaigus karantinui pagaliau sulaukiau gydytojo jau su gerokai įsierzinusiu dantimi. Jis buvo užplombuotas, sutvarkytas, bet liko jautrus - net drungnas vanduo pereidavo per jį kaip botagas. Tad dabar apie tą kreidą, kuri netikėtai man padėjo.

Į Riugeno kreidą (vok. Rügener Kreide, angl. Rugen chalk) žvalgiausi seniai. Skaičiau, kad jis pažastims gerai, sumažina prakaitavimo problemą. Vėliau - odai kaukėms tinka. Pamačiusi aprašymuose, kad naudojamas dantims, ėmiau ir nusipirkau CMD gamybos paką.

Ši kreida yra smulkus baltos spalvos kalcio karbonatas, susiformavęs senovėje - iš kadais gyvenusių mikroorganizmų kalkių korpusų fragmentų. Laikoma, kad Vokietijoje išgaunamoje Riugeno kreidoje yra apie 97 proc. kalcio karbonato. Kosmetikos gamybos bendrovė CMD nurodo, kad kreida odai padeda atstatyti elektrolitų lygį, sustiprina jos natūralią apsauginę funkciją, suteikia jai gaivumo, matiškumo. Na, o kalcio karbonatas yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Be to, kreidos pH yra šarminis ir ji yra natūrali rūgščių blokatorė.

Pažastims nebandžiau, o ant odos kaip kaukė kažkokio išskirtinio įspūdžio nepaliko. Bet. 

CMD nesako: ei, eikit ir valykit šita kreida dantis - ne. Bet turint omenyje, kad rūgštinė terpė silpnina dantų apsauginį sluoksnį, o mineralizacija reiškia danties stiprinimą kalciu, fosfatais ir net fluoridu, aš išbandžiau. Kreida yra labai minkšta, puikiai nuvalo dantų paviršių, šiek tiek balina juos. Ir man rimtai nustojo mausti tą dantį. Panašu, kad mineralizavosi.

Žodžiu, pabandyti verta :)

Pirkau „Ecco Verde“, Riugeno kreidos kaina 8,99 euro/500 g.

Nufotografavau šepetėlį girliandos fone, kad nekiltų pagunda atidėti įrašą vėlesniam laikui, nes tokių nuotraukų jau nors vežimu vežk. Bet jei darbiniam žingsnių iššūkiui atsirado disciplinos, reikia ir su įrašais susiimti. Tuo labiau, kad atsinaujinau pagrindinę dantų priežiūros priemonę ir po gana ilgo laikotarpio vėl grįžau prie „Vivi“ šepetėlio su anglies pluoštu, nes jis man nuoširdžiai pats geriausias.

Vertinu šį šepetėlį dėl dviejų esminių momentų. Pirma, jis man ilgai neišsiklaipo ir neįstumia į situaciją, kad oi, jau žiūrėk, praėjo kelios savaitės ir praktiškai vėl reikia naujo. Antra, jo profesionaliai suformuoti šereliai tikrai gerai nuvalo danties paviršių nenaudojant jėgos, atitinkamai nežaloja ir dantenų.

Perbraukus per „Vivi“ šepetėlio šerelių dalį gali atrodyti, kad jie yra labai švelnūs ir minkšti, todėl sukibimas su danties paviršiumi gali būti prastas. Štai ir ne. Šerelių viršūnėlės yra plonos, nusmailintos, bet padengimas anglimi ir skirtingas ilgis (šereliai ilgesni aplink ir trumpesni viduje) darbą atlieka puikiai ir valo švariai.

Odontologai pabrėžia, kad dantis reikia valyti švelniai, nespaudžiant. Turiu tą nuodėmę, kad norisi ir geriau, ir greičiau, todėl dažnai spaudžiu šepetėlį net pati nejausdama. Šis tam nepasiduoda ir net šiek tiek auklėja, nes kuo labiau spausi, tuo smagiau šereliai išsiskės. Švelnus dantų lietimas yra būtent tas taškas, kuriame šepetėlis yra pats efektyviausias.

Šepetėlio valančioji dalis yra tradicinio, standartinio ilgio. Nežinau, pati negaliu atsakyti į klausimą, kaip jis atlaiko mano ranką ir neišsiklaipo, bet keičiu jį dėl higieninių priežasčių, o ne todėl, kad kaip kokia nusiskylėjusi šluostė tapo visai nebetinkamas naudoti.

Binchotan anglies, kuria padengti šereliai, kilmė yra japoniška. Ši anglis gaminama pirolizės būdu, labai aukštoje temperatūroje, gerai absorbuoja bei pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Šiaip šereliai yra sudaryti iš PBT polimero, o rankenoje - PP polimeras ir 40-50% kviečių šiaudai. Sakyčiau, kad prie žalesnių, bet nėra visai žalias. O kol neradau tobulo žalio, šitas šepetėlis išlaiko lyderio pozicijas.

„Vivi“ šepetėlio su anglies pluoštu ir kviečių rankenėle sudėtis: PBT šereliai, binchotan anglis, PP kotelis su 40-50% kviečių šiaudų.

Įsigyti galima „Vivi“ el. parduotuvėje, kainuoja 8 eurus/1 vnt, jei be akcijos.

Plastiku užteršta aplinka verčia gamintojus ieškoti žalių alternatyvų: suyrančių medžiagų, kurios galėtų mažinti išmetamo plastiko kiekį. Vienu ryškiausių tokių pavyzdžių yra palyginti trumpai gyvuojantys ir staigiai į sąvartynus iškeliaujantys dantų šepetėliai. Mano rankose atsidūrė „Tepe GOOD Regular Soft“, bet lygiai taip pat tai galėjo būti bet kurio prekės ženklo šepetėlis, todėl įvertinsiu „Tepe“ bendrąja prasme.

Baisusis plastikas

Jis pigus, jis lengvas, jis patogus. Jis plastikas. Mes nebeturime sukti galvos dėl indų iškylai, kur įsipilti kavą ne namuose, mums nenusveria rankų pienas, nes jis irgi plastike, o ne stiklo pakuotėje. Tačiau siaubą kelia plastikas jūros gyvūnų skrandžiuose, apraizgęs ir įaugęs į jų kūnus išorėje, net nekaltai su išmestais plastiko gaminiais žaidžiančios ūdros.

Vartojimo įpročiai yra dalykas rimtas, todėl nenuostabu, kad net ir rinkdamiesi plastiko alternatyvas gamintojai stengiasi atkartoti plastiko suteikiamą patogumą. Juk nežinotum, net nepasakytum, kad „Tepe“ šepetėlis yra kitoks šepetėlis, išskyrus neįprastai ryškią žalią spalvą.

Plastikiniai dantų šepetėliai atsparūs nuo galvučių nubėgančiai drėgmei, jie įprasti ir patogūs. Nusidėvėjus šereliams nusiperki naują šepetėlį ir viskas. Bėda ta, kad plastikas nesuyra šimtus metų ir teršia aplinką, o pradėję nuo plonų plastiko maišelių parduotuvėse ir dantų šepetėlių, galbūt sparčiau išsiugdysime sąmoningumą ir suprasime, kodėl kiekvienas esame atsakingas už plastiko apyvartos mažinimą.

Kita vertus, jei visame kame gyvename visiškai ignoruodami taršumo aspektą, vien tik aplinkai draugiškesnio dantų šepetėlio pasirinkimas situacijos neišgelbės.

Ar žalias lygu geras?

Odontologinės problemos Lietuvoje yra vienos opiausių - tą metai po metų rodo statistiniai duomenys. Odontologai savo ruožtu kalba apie netinkamus higienos įgūdžius, tarp kurių yra dantų brūžinimas valant, pasirenkami pernelyg kieti dantų šepetėlių šereliai ir taip toliau, ir panašiai.

Aš darau prielaidą, kad kol kas žaliosiomis alternatyvomis dažniau domisi tie, kurie savo dantimis rūpinasi atidžiau. Ir tikriausiai nesuklysiu pasakiusi, kad bet koks šepetėlis tokiems pirkėjams netiks. 

Nežinau, kaip vienu žodžiu apibūdinti „Tepe“ šepetėlį. Akivaizdu, kad jo galvutė yra įprasto dydžio, nesumažinta. Šereliai nėra nei nuplonintomis viršūnėmis, nėra diferencijuoti pagal ilgį - visi vienodi. Šerelių minkštumas nurodomas kaip „įprastai minkštas“ (angl. regular soft), bet minkštu šepetėlio tikrai nepavadinčiau. Gal dėl to, kad ir patys šereliai atrodo ne iš plonųjų, gal kad jie nenuplonintomis viršūnėmis, jausmas valantis dantis toks tarsi su šiurkštesne kempine juos šveistum ir jis nėra malonus.

Šį šepetėlį sąžiningai naudojau keletą mėnesių, kol išsiklaipė šereliai. Tačiau neslėpsiu, kad kai taip atsitiko, pajutau palengvėjimą. Nors Vokietijos dm.de tinklapyje perskaičiau komentarus, kad šis šepetėlis kur kas smagesnis nei bambukiniai, bet iš savo pusės turiu pasakyti, kad nuo įprastųjų vis dar atsilieka.

Taip kad nelabai tikiu scenarijumi, kad jeigu su žaliųjų šepetėlių funkcinėmis savybėmis nebus papildomai padirbėta, jie bus graibstomi tarsi karštos bandelės vien tik iš idėjos. Kaip tik realu, kad tokį šepetėlį nusipirkęs klientas nusivils ir atkris nuo minties ieškoti neplastikinių dantų higienos priemonių.

„Tepe GOOD Regular Soft“ šepetėlis pagamintas iš atsinaujinančių išteklių - bioplastiko, o šereliai - iš ricinos aliejaus. Šis šepetėlis yra 95% neutralus klimato požiūriu.

Pirkau šepetėlį Vokietijos parduotuvėje dm.de, šepetėlio kaina - 2,95 euro.

„Denttabs“ tabletės dantims - taupančios vietą, svorį, bet ne dantų valymo laiką. Sukurtos kaip minimumų minimumas, reikalingas dantų valymui. Ir su juos švelniai, nebraižančiai nušveičiančia celiulioze. Nusipirkau, išbandžiau ir dabar galiu atsakyti į klausimą, ar jie gali pakeisti tradicinę dantų pastą.

Pirmą kartą jas pamačius šovė mintis, kad tai nesąmonė. Vien dėl to, kad gamintojas eina prieš viską nunešančią srovę „padarykime neįmanoma dėl kliento patogumo“. Vargu bau, ar prie to būtų galima priskirti instrukciją 15-20 sekundžių kramtyti tokią tabletę priekiniais dantimis ir kai masė taps koše, į procesą įjungti dantų šepetėlį. O žinote kodėl? Jei nesilaikysite šio patarimo ir kramtysite tabletę visa burna, susidariusios masės nepagausite su šepetėliu.

Minusas su laiku ir paruošimu tiesioginei paskirčiai aiškus. Vadinasi, turi būti nerealių pliusų, kurie skatintų žmones vietoje pastos rinktis būtent tokias tabletes.

„Denttabs“ tablečių pliusai:

• Lengvos, paprastai transportuojamos,
• Malonaus mėtų kvapo,
• Nuvalo tikrai švariai, dantų paviršius lieka švelnus, slidus.

* Natural mint aroma.
 

Žinau, kad užkabinusi šią temą galiu sulaukti ne tik kritikos, bet ir griežto nepritarimo. Dėl to, kad rašysiu apie ekologišką „Sante“ dantų pastą su prieštaringai vertinamu fluoridu. Yra nuomonių, kad fluoridas yra nuodas. Yra, kad nedideliais kiekiais ši medžiaga naudinga ėduonies prevencijai ir dantų mineralizavimui. Kaip visuomet tokiais atvejais, atsirenkame patys, kas priimtina ir kas neišvengiama.

Internete yra daug informacijos, kad fluoridas naudojamas žiurkėms nuodyti  ir tai savaime gadina nuotaiką. Kita vertus, ypač ekologiškose pastose fatiškai neįmanoma surasti vadinamojo gydomojo fluorido kiekio, tai yra tiek, kad fluoridas regimai veiktų dantis.

Kadangi laikau save specifinių poreikių turinčia vartotoja, kuriai teko spręsti ypatingai didelio dantų jautrumo problemas ir išnagrinėti tiek Europos, tiek JAV dantų pastų rinkas, perku šią pastą reguliariai ir ją naudoju taipogi reguliariai. Dar ir dėlto, kad šioje pastoje yra vitamino B12, kuris pasisavinamas per gleivinę.

Fluorido fenomenas

Fluoridas yra vertinamas kontroversiškai ir panašu, kad jo priešininkų ir gerbėjų stovyklos niekuomet neras bendro taško. Man žiurkių nuodai įstrigo irgi, bet pasikapsčius giliau paaiškėjo, kad tai kažkokia specifinė fluorido forma - dujos, arba natrio fluoridas žiurkėms naudoti buvo naudojamas tokiais dideliais kiekiais, kad dantis greičiausiai reikėtų valyti vien juo.

Argumentai už:

• Saugo dantis nuo ėduonies,
• Apsaugo nuo rūgščių atakų,
• Mažina dantų jautrumą,
• Slopina akmenų susidarymą.

Dantų pastose fluorido koncentracija yra skirtinga. Be receptų, paprastuoju būdu įsigyjamose pastose, skirtose suaugusiems žmonėms, fluorido kiekis svyruoja nuo 1000 iki 1450 ppm (angl. parts per million, arba dalelių kiekis milijonui dalelių). Gydomosiose dantų pastose yra 4000-5000 ppm fluoro ir be gydytojo paskyrimo jos neparduodamos.

„Healthy Food Star“ nuotrauka

Blakstienų ilgumas ir dantų baltumas niekad neišeis iš mados. Kalbant apie antrą punktą, pernai „Natūralus ID“ pasiūlė efektyvų skalavimą kokosų aliejumi, valymą Himalajų druska, bet yra kitų įdomių ir visai bandytinų būdų. Ne chemikalais, ne lazeriu, ir vėl ne soda. Apsistosiu ties, tik neišsigąskite, ciberžole, angliukais bei arbatmedžio eteriniu aliejumi.

Gal pradėkime nuo paties nekalčiausio būdo - arbatmedžio eterinio aliejaus. Pirmoji nuotrauka iš „Healthy Food Star“ iliustruoja, kaip jis gali pagražinti dantis.

Naudojant šį metodą, dantis reikia išvalyti kaip paprastai, tuomet ant šlapio dantų šepetėlio užlašinti keletą lašų arbatmedžio eterinio aliejaus ir pereiti su juo dantis dar kartą. „Healthy Food Star“ rekomenduoja tai daryti 2-3 kartus į savaitę.

Toliau - ciberžolė. Panašu, kad ji šiuo metu išgyvena savo aukso amžių, nes be to, kad rekomenduojama kaukėse veido arba net ir kūno odai, ja mielai papildomi sveikuoliški kokteiliai ir šiaip mitybos racionas įvairiomis formomis. Bet kai pamačiau nuotrauką straipsnyje, kaip ja balinami dantys, trumpam netekau žado. Man ciberžolė yra neskani, todėl nors dėl sveikumo ir dedu jos į įvairius troškinius, stengiuosi nepadauginti. Bet kad ja reiktų ištepti visus dantis? Čia jau panašu į šiokį tokį didvyriškumą.

„Mommypotamus“ nuotrauka

Na, bet tinklaraščio „Mommypotamus“ autorė Heather dantų balinimą ciberžole pavadino stebuklu. Užsukite ir paskaitykite išsamų jos įrašą apie tai (angliškai). Šio metodo esmė yra tokia: pabaksnoti šepetėlį į ciberžolės miltelius, išvalyti dantis, tarsi tai būtų dantų pasta, o vietoje išskalavimo palaikyti 3-5 minutes. Palaikius reikia gerai išskalauti vandeniu ir išvalyti dantis kaip įprasta, su turima dantų pasta.

Kaip nurodo Heather, po tokios procedūros dantų šepetėlis pagels. Kartu tai yra priežastis, kodėl pati šį būdą bijau bandyti - skonis yra antras ar net kelioliktas reikalas. Kaip tik turiu plombą ant priekinio danties ir jei tas negyvas plotas po tokios procedūros pagelstų, turėčiau nelabai smagų vizitą pas odontologą ir plombos keitimą.

Užtenka skaityti, kaip geltonas ciberžolės pigmentas įsikabina į odą, kuri vėliau sunkiai atsiplauna (jei kaukėse jos dalis yra didelė), todėl bijau, kad taip nenutiktų ir su plombomis. Bet šis natūralus būdas tikriausiai ne prastesnis už kitus būdus, kai kalbama apie sveikus dantis.

Na ir dar viena žvaigždė - aktyvuota anglis. Lietuvos sąlygomis būtų galima sutrinti kelias tabletes arba pirkti angliukus kapsulėse ir naudoti jų turinį.



Dažnoje namų vaistinėlėje yra angliukų, geriamų apsinuodijus ir tai tikrai lengvai prieinamas dalykas. Be to, jie dar ir pigūs.

Genevieve iš tinklaraščio „Mama Natural“ primena, tikiu, gerai mums žinomą faktą, jog aktyvuota anglis pasižymi ypač stipriomis absorbuojančiomis savybėmis ir gebėjimu sutraukti bei iš organizmo pašalinti toksinus, chemikalus, taip pat absorbuoti toksinus ir bakterijas burnoje, pašalinti dantų apnašas.

Nepasakytume, kad ši „Weleda“ dantų pasta su druska yra neišpasakyto skanumo, tačiau kas tiesa, tas ne melas: tai klasika. Jei nebandėte, nežinote ar kaip tik nepavyko su šia klasika susidraugauti, bandykite dar kartą.

Mūsų maža komanda skilusi į dvi dalis. Pirmoji jos dalis šią pastą naudoja ilgą laiką ir periodiškai, o antroji atrado iš naujo, užtat papasakos šviežius įspūdžius.

Sūrus ir kartu lengvai mėtinis šios „Weleda“ pastos skonis gali lengvai atgrasinti, ypač tuos žmones, kurie pripratę prie baltų, purių ir gerai putojančių pastų. Taip, ji dar ir neputoja!

Tačiau neverta apsigauti vien dėl jos netipiško skonio ir putojimo savybių, nes šios vokiškos dantų pastos sumanytojai, priešingai nei tuo metu augęs sodos populiarumas, nuėjo priešingu keliu ir su odontologais sukūrė pastą su druska. Kodėl? Nes druska natūraliai švarina ir balina dantis, be to, nėra abrazyvi.

„Weleda“ druskos pastos sudėtyje yra dezinfekuojančio miros ekstrakto ir švelnų sutraukiantį poveikį suteikiančios ratanijos - su ja gaminamas „Weleda“ burnos skalavimo skystis yra vienas populiariausių užsienio parduotuvėse.

Nuo savęs norisi išskirti dar kelis ingredientus.

Glicerinas - pagerina pastos slydimą, jau minėta pipirmėtė suteikia gaivumo, nors ir įdomiai kontrastuoja su sūriu pastos skoniu. Be to, viena sudedamųjų šios dantų pastos dalių yra minkštumo suteikiantis simondsijų aliejus.

Pamenate, rašėme apie dantų skalavimą ir balinimą kokoso aliejumi? Tai veiksminga, realu ir tikrai veikia. Teko skaityti, kad priešingai nei tradicinės dantų priežiūros priemonės, aliejai dėl savo lipnumo patenka į tas vietas ir jas „neutralizuoja“ nuo kenksmingų bakterijų bei apnašų, kur nepatenka tai, ką unisonu siūlo pramonė. Taip kad truputis aliejaus dantų pastą tik pagerina.

„Weleda“ pasta dantis nuvalo labai švariai. Praktiškai nuo pat patekimo į burną, dantys tampa labai slidūs ir švarūs. Susitaikius su netradicine pastos skonio kompozicija, tai puiki priemonė dantų priežiūrai.

„Weleda“ dantų pastos su druska sudėtis, INCI: Water (Aqua), Sodium Bicarbonate, Glycerin, Silica, Prunus Spinosa Fruit Juice, Mentha Piperita (Peppermint) Oil, Cyanopsis Tetragonoloba (Guar) Gum, Commiphora Myrrha Extract, Krameria Triandra Root Extract, Aesculus Hippocastanum (Horse Chestnut) Bark Extract, Esculin, Arum Maculatum Root Extract**, Sodium Chloride, Sodium Sulfate, Sodium Silicate, Flavour (Aroma)*, Limonene*, Linalool*, Alcohol, Simmondsia Chinensis (Jojoba) Seed Oil.
* from natural essential oils
** in highly diluted form

„Weleda“ druskos pastos mini pakuotė pirkta „Holos“, kaina 5 litai/10 ml.

Dar trumpai dėl kainos. Įvertinat viską, kas yra šioje pastoje ir kokia ji yra, panašu, kad šių 10 mililitrų užteks daugybei kartų.

Išbandyta praktikoje ir veikia: jei po ranka neturite dantų pastos, o tik druskos, dantis galite kuo puikiausiai galite išsivalyti ir su ja! Švelnų druskos tirpalą galima naudoti kaip skalavimo skystį, nes druska turi dezinfekuojančių, žaizdelėms gyti padedančių savybių.

Tik žinoma, tą reiktų daryti ne su rafinuota ir ne su abejotinos kokybės druska. Mes naudojame rožinę Himalajų druską, arba jos kristalus.

Saugiausia dantis valyti patrinant drėgną šepetėlį į Himalajų druskos kristalą: taip nėra rizikos padauginti pačios druskos bei pažeisti dantų emalį stambesniais, aštresniais kristalais. Jeigu po ranka yra tik malta druska, tiesiog sušlapinkite šepetėlį, padažykite į druską arba užberkite jos ant viršaus ir leiskite aptirpti. Viskas. Belieka įprastinė dantų nuvalymo procedūra.

Pakistane iš maždaug pusės kilometro gylio kasama Himalajų druska turi dantis balinančių, antibakterinių savybių.

Rožinės spalvos Himalajų druska, teigiama, turi 84 mikroelementus ir yra viena švariausių pasaulyje, nes glūdi giliai ir nėra užteršta. Dėl mažesnio natrio kiekio ji nesikaupia organizme, neskatina audinių tinimo (išbandyta ir įsitikinta praktiškai). Ji nėra chemiškai apdorojama, konservuojama ar rafinuojama. Tačiau, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, siekiant išvengti klastočių ir nesąžiningų druskos kasėjų, patariame ją pirkti iš patikimų pardavėjų.

Dantų pastomis „Himalaya“ su rožine Himalajų druska prekiauja „Livinn - sveiki produktai“, druskos dantų pastą gamina „Weleda“, Lietuvoje ja prekiauja „Holos“.

Tuo tarpu mes siūlome idėją išbandyti ekonomišką, paprastą ir pigų namų variantą.

Koks neįmanomas dalykas yra įmanomas, maksimaliai atsisakius „chemijos“? Teisingas atsakymas - dantų balinimas. Ne, nerašysime apie sodą, vandenilio peroksidą, kreidos miltelius ir šviežias braškes. Tokių patarimų, tikime, jau prisiskaitėte ir gal net jais pasinaudojote. Atsigręžkime į savo ištikimą bendrakeleivį, odos ir plaukų maitintoją, kai kuriose virtuvėse - ir keptuvės gyventoją. Tadaaam! Tai kokosų aliejus.

Kokosas