„Avril“,
„Ecocert“,
„Rudugys“/„Aliejus“,
ABC,
ekologija,
Kosmetika,
sertifikatai
Pilkosios eko zonos ir Lietuvos užkulisiai
10:36
Ekologija ir natūralumas yra sritys, kuriose ypač daug pilkųjų zonų ir smegenų „plovimo“. Eko sertifikatai yra puiku, tačiau net ir jie negarantuoja, kad nebus nemalonių staigmenų. O kur dar mūsų pačių verslininkai, nesutariantys tiek su kokybe, tiek su sąvokomis.
Ar Jums nekilo klausimas, kodėl „Natūraliame ID“ ypač mažai rašome apie vietos gamintojus, išskyrus porą išimčių, tarp jų „Kvapų namus“ ? Juk turėtų būti atvirkščiai - palaikomas vietinis verslas, didžiuojamasi juo. Ne iš pasipūtimo. Dalies nebandėme, tačiau didžiąja dalimi - nepasitikime.
Nepasitikime tais, kurie importuoja sertifikuotą dekoratyvinę kosmetiką, bet vistiek neranda geriau už sintetinį blakstienų tušą. Jei netikite patys, kodėl turėtų tikėti kiti? Netikime tais, kurie rodo bespalvį alyvuogių aliejų. Ne kliento problema spręsti, kodėl jis toks.
Šiame įraše apie tai, kokia Lietuvos įmonė prispaudė tiek užteršto aliejaus, kad nuskambėjo per Europą ir pateko į nepatikimų įmonių sąrašą. Kurios Europos rinkos ekologiškuose gaminiuose yra ypač daug „džiazo“? Kokia įsigyta dantų pasta iškeliavo į šiukšliadėžę ir dėl ko? Apie visa tai skaitykite žemiau.
Tekstas ilgas, bet neskelsime į kelias dalis. Tebūnie viskas būna vienoje vietoje.
Lietuvos realijos: trys kartai vėžio naudai
Lietuvos rinkoje pučia skersvėjai ir ne patys maloniausi. Faktas, kad vietos gamintojai iki šiol neturi ekologiškumą patvirtinančių sertifikatų, todėl lieka arba rinkodaros pasakos apie širdingą šeimos verslą ir produktą „kaip sau“, arba faktai. Labiausiai nesinorėjo šiame tinklaraštyje minėti nedžiuginančiame kontekste paminėtų įmonių pavadinimų, bet negali visos bendrovės būti vien X ar Y.
Lietuvoje dirba tokia bendrovė „Rudugys“, kuri valdo parduotuvių tinklą „Aliejus“. Sprendžiant iš to, kad šios bendrovės metinės pajamos svyruoja tarp 5-7 mln. litų, jos lentynose aliejai neužsistovi. Ši įmonė yra investavusi į nuosavą aliejaus spaudimo cechą ir turi tam skirtą įrangą Klaipėdoje, kur veikia jos pagrindinė būstinė.
2014 metais du kartus - lapkritį ir gruodį inspektoriai „Rudugį“ pagavo parduodantį vėžį galinčia sukelti medžiaga benzopirenu užterštą kanapių aliejų. Abiem atvejais šį aliejų „Rudugys“ spaudė iš kiniškų kanapių sėklų. Apie užterštą kanapių aliejų buvo informuota Europos Komisija, perspėtos kaimyninės šalys.
Negana to, gruodžio pabaigoje „Rudugys“ rinkoje išplatino ne tik benzopirenu, bet ir kitomis onkologines ligas galinčiomis sukelti medžiagomis - poliaromatiniais angliavandeniliais - užterštą šalto spaudimo, nerafinuotą moliūgų aliejų. Kaip teigta, spaustą iš aukščiausios kokybės moliūgų sėklų. Sugretinus su faktais, tai skamba kaip nevykęs reklaminis pokštas.
Tuo „Rudugys“ išbaigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių kantrybę ir pateko į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą. Dabar bus prižiūrimas atidžiau ir dažniau.
Vien rašyti apie tai nejauku. Vienas atvejis - tebūnie atsitiktinumas, neapsižiūrėjimas, bet tai, kas kartojasi nuolat yra kas? Tendencija?
Mes šio tinklo parduotuvėse nepirkome ir neperkame, nes manome, kad kokybės trūkumas savaime yra per didelė kaina.
Subjektyvius vertinimus pasiliekame sau, tiek to. Deja, bet oficialiai pasitvirtina per visą Europos Sąjungą nuskambantys taršos pažeidimai. Ir toliau lieka neatsakytas klausimas, kaip ši įmonė kontroliuoja kokybę, juolab, kad tai ne pirmas gaminys, kurį tenka šalinti iš prekybos.
Tuo tarpu neseniai Lietuvoje pradėjo dirbti dar vienas naujas odos priežiūros priemonių gamintojas. Sakykime, tai įmonė X. Atsitiktinai parduotuvėje pamatytas naujas „veidas“ pažadino smalsumą. Kaip galima nuspėti, X komanda atrado cheminių ingredientų žalą ir natūralumo naudą, todėl žada dar vieną „revoliuciją“, nors sudėtys, švelniai tariant, primityvokos.
Ne ypač sukrėtė, tiesiog patvirtino įtarimus, kad anaiptol ne kiekvienas naujai praregėjęs verslininkas gali ir moka atsirinkti žaliavas. Nes būtent „Rudugys“ buvo (bent jau) vienas šios entuziastingos gamyklėlės X žaliavų tiekėjų. Žinoma, paprastai kol įmonių nesutarimai neiškyla į viešumą, tol verslo partneriai būna griežta komercinė paslaptis, nors galbūt vien dėl jų indėlio į galutinį produktą pirkėjas šio produkto nepirktų.
Ar tai didina pasitikėjimą vietinių kosmetikos gamintojų kompetencija? Tikrai ne. Nes net ir tie reti į viešumą išplaukiantys faktai neduoda tam pagrindo.
Nors įmonės privalo atitikti visus Lietuvoje galiojančius teisės aktų reikalavimus ir rinkai tiekti tik saugius gaminius, akivaizdu, kad dalis jų gražiai veikia popieriuje, kol realybėje ekspertai nenustato priešingų faktų.
Mes vistiek žali! Vėl Lietuva
Spekuliacijos ekologiškumu arba natūralumu yra vadinamos žaliuoju smegenų plovimu. Tarsi „veislinis šuo be dokumentų“. Ekologiška, tačiau tik paties gamintojo žodžiu. Su ekologiškais ingredientais. Iš kur jie, kiek jų? 1 procentas? 1 ingredientas?
Savo „Facebook“ paskyroje dalinomės Baltijos aplinkos instituto skelbtu pavyzdžiu, kai „Biok Laboratorija“ savo nesertifikuotus gaminius įvardija kaip „ekologiška“. Sprendžiant iš atsiliepimų, komentarų, šios linijos ekologiškumu tiki nemažai klientų.
Savo „Facebook“ paskyroje dalinomės Baltijos aplinkos instituto skelbtu pavyzdžiu, kai „Biok Laboratorija“ savo nesertifikuotus gaminius įvardija kaip „ekologiška“. Sprendžiant iš atsiliepimų, komentarų, šios linijos ekologiškumu tiki nemažai klientų.
Deja, gali būti arba, arba. Arba veislinis šuo, arba be dokumentų. Tai, kas yra tarp šių dviejų „arba“ - pati tikriausia pilkoji zona.
100 % arbe free
Kiti „žaliojo“ smegenų plovimo pavyzdžiai: „100%. Argan Oil“, „100% Herbal Base“ arba antonimai su žodeliu free (angl. be). „Paraben free“, „Mineral Oil free“, „Hormones free“ ir panašiai.
Tokių užrašų galima pamatyti prekybos centruose ir tik nuo pirkėjo išmonės priklausys, kaip jis šias deklaracijas interpretuos. Ar kad tai yra 100 proc. natūralus, augalinis produktas, ar taip gamintojas įvardina vos vieną ar keletą dedamųjų, o kas yra aplinkui - suprasti gali tik diplomuotas chemikas?
Ką reiškia užrašas „be parabenų“? Parabenų nėra, tačiau rikiuojasi visa chemijos pramonė, kuri konservuoja pati save be parabenų pagalbos? Ar kad buteliuke potencialiai nėra bet kokių aršių medžiagų?
Vien ko vertas zuikutis, kuris reiškia, kad priemonė nebandyta su gyvūnais ir leidžia naudoti šį logotipą ant pakuotės. Vienu momentu norėjosi su gyvūnais nebandytos kosmetikos sąrašų nuorodas įdėti į šį tinklaraštį, tačiau atidžiau patyrinėjus teko pripažinti, kad dalis jos yra visiška chemija ir absoliučiai neatitinka „Natūralaus ID“ kriterijų.
Kur dar žali lapai ir šakelės, kurie tarsi savaime turėtų indikuoti, jog kosmetikos priemonės švarumas yra nekvestionuojamas.
Šiukšliadėžės testas
Kai rašėme apie margariną veido odai, nenurodėme konkrečių gamintojų pavadinimų, nes tipines sintetinių kremų sudėtis ėmėme kaip pavyzdžius tikėdamos, kad „Natūralaus ID“ auditorija vistiek tokių neperka.
100 % arbe free
Kiti „žaliojo“ smegenų plovimo pavyzdžiai: „100%. Argan Oil“, „100% Herbal Base“ arba antonimai su žodeliu free (angl. be). „Paraben free“, „Mineral Oil free“, „Hormones free“ ir panašiai.
Tokių užrašų galima pamatyti prekybos centruose ir tik nuo pirkėjo išmonės priklausys, kaip jis šias deklaracijas interpretuos. Ar kad tai yra 100 proc. natūralus, augalinis produktas, ar taip gamintojas įvardina vos vieną ar keletą dedamųjų, o kas yra aplinkui - suprasti gali tik diplomuotas chemikas?
Ką reiškia užrašas „be parabenų“? Parabenų nėra, tačiau rikiuojasi visa chemijos pramonė, kuri konservuoja pati save be parabenų pagalbos? Ar kad buteliuke potencialiai nėra bet kokių aršių medžiagų?
Vien ko vertas zuikutis, kuris reiškia, kad priemonė nebandyta su gyvūnais ir leidžia naudoti šį logotipą ant pakuotės. Vienu momentu norėjosi su gyvūnais nebandytos kosmetikos sąrašų nuorodas įdėti į šį tinklaraštį, tačiau atidžiau patyrinėjus teko pripažinti, kad dalis jos yra visiška chemija ir absoliučiai neatitinka „Natūralaus ID“ kriterijų.
Kur dar žali lapai ir šakelės, kurie tarsi savaime turėtų indikuoti, jog kosmetikos priemonės švarumas yra nekvestionuojamas.
Šiukšliadėžės testas
Kai rašėme apie margariną veido odai, nenurodėme konkrečių gamintojų pavadinimų, nes tipines sintetinių kremų sudėtis ėmėme kaip pavyzdžius tikėdamos, kad „Natūralaus ID“ auditorija vistiek tokių neperka.
Šįkart grįžtame su labai konkrečiu pavyzdžiu, ant kurio suklupome. Ir Jūs žinosite, į kuriuos gamintojus ir į kokius sertifikatus reiktų žiūrėti priekabiau.
Pradėti kalbėti apie tai ir apie eko sertifikatus norisi laisvai percituojant „Kvapų namų“ lyderės Laimės Kiškūnės frazę, pasakytą per vieną seminarą: „Sertifikatai parodo, ko gaminyje nėra, o ne kas yra“. Tačiau per keletą metų situacija pasisuko taip, kad darosi neįmanoma nuspėti, ir ko sertifikuotame gaminyje yra.
Padarykime mažą testą. Kaip Jums atrodo, ar tai yra ekologiška dantų pasta?
- I pastos sudėtis, INCI: Sorbitol, Hydrated Silica, Aqua, Mentha Piperita Leaf Water*, Aloe Barbadensis Leaf Juice*, Sodium Lauryl Sulfate (SLS), Xanthan Gum, Aroma, Titanium Dioxide, Sodium Fluoride, Sodium Benzoate, Stevia Rebaudiana Extract, Potassium Sorbate, Citric Acid, Limonene.
- II pastos sudėtis, INCI: Sorbitol, Silica, Aqua (Water), Xylitol, Xanthan Gum, Titanium Dioxide, Sodium Lauroyl Sarcosinate, Glycerin, Mentha Aquatica* Extract, Mel (Honey* Extract), Pistacia Lentiscus (Mastic) Gum, Potassium Sorbate, Sodium Benzoate, Dehydracetic Acid, Aroma (Flavor).
Nematant pakuočių, būtų galima garantuoti, kad pirmoji pasta su SLS yra neekologiška, sutinkate?
Štai ir ne. Pirmoji kaip tik yra ekologiška, turinti „Ecocert“ sertifikatą (Prancūzijos „Avril“ gaminys). O antroji viso labo natūrali, nes ji sertifikato neturi, nors sudėtis panaši ir dar geresnė, nes joje nėra agresyvaus putoklio SLS („Kvapų namų“ importuojama graikiška dantų pasta).
Tokią situaciją galima vadinti skandalinga, nes matydamas sertifikatą paprastai labiau atsipalaiduoja net ir labai priekabus pirkėjas, kuris yra linkęs atidžiai peržiūrėti visą gaminio sudėtį.
Atsipalaidavome ir viena mūsų, todėl SLS turinti „Avril“ pasta iškeliavo į šiukšliadėžę, o pirkėja labai nepatenkinta nenaudotinam gaminiui išleistais pinigais. Gal net ne tai, kad įvyko kelių eurų vertės tragedija, bet nedžiugina, jog planuoji, siuntiesi ir štai - nėra reikalingo daikto, ieškokis į jo vietą kito.
Ką galima pasakyti? Po tokio akibrokšto mes su padidinamuoju stiklu vertinsime tiek „Avril“, tiek kitas įmones, kurias sertifikuoja „Ecocert“. Tebūnie jų reklaminiai šūkiai apie ekologiją sako ką sako, bet faktai kalba patys už save.
„Avril“ yra ne vienintelė įmonė, kuri į savo gaminius su „Ecocert“ palaiminimu deda nepageidautinus detergentus. Tačiau tikriausiai niekas neprieštaraus, kad SLS yra įžūlumo viršūnė. Šio agresyvaus putoklio dar pavyko rasti dalyje prancūziškųjų sertifikuotų „Cattier“ dantų pastų.
Žinoma, SLS pilna (ir tai nieko keisto) didžiojoje dalyje rinkoje esančių dantų pastų, bet iš jų kitko ir nereikalaujama.
Einame toliau. Dar dažniau nei sertifikuotose dantų pastose, sulfatų galima rasti sertifikuotuose šampūnuose.
Tarp „Ecocert“ sertifikuotų prancūziškų gaminių radome ir šampūnų su SLS - tai „Gamarde“ įmonės gaminiai.
„Ecocert“ ar „Cosmebio“, ar abu sertifikatus turinčius šampūnus su ALS gamina „Avril“, „Les Sens Des Fleurs“, „Bio Seasons“, „Marilou Bio“, „Naturado“, „Cattier“, „Melvita“, „Florame“, „Natessance“, „Mosqueta's“, „Kaé“, „SO'BiO étic“.
Kitoje didelėje europietiškoje kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių rinkoje Vokietijoje tokių akibrokštų nepavyko rasti, atsitiktine tvarka peržiūrint sertifikuotus vokiškus šampūnus ar dantų pastas.
Kaip persidrausti?
Paprasčiausias patarimas būtų toks: pernelyg neatsipalaiduokite, žiūrėkite sudėtis ir nepirkite impulsyviai. Pasilikite laiko pagalvoti, panaršyti internete ir ramiai, niekur neskubant „pagūglinkite“ neaiškias sudėtines dalis, paieškokite nuomonių, atsiliepimų, įvertinimų.
Štai ir ne. Pirmoji kaip tik yra ekologiška, turinti „Ecocert“ sertifikatą (Prancūzijos „Avril“ gaminys). O antroji viso labo natūrali, nes ji sertifikato neturi, nors sudėtis panaši ir dar geresnė, nes joje nėra agresyvaus putoklio SLS („Kvapų namų“ importuojama graikiška dantų pasta).
Tokią situaciją galima vadinti skandalinga, nes matydamas sertifikatą paprastai labiau atsipalaiduoja net ir labai priekabus pirkėjas, kuris yra linkęs atidžiai peržiūrėti visą gaminio sudėtį.
Atsipalaidavome ir viena mūsų, todėl SLS turinti „Avril“ pasta iškeliavo į šiukšliadėžę, o pirkėja labai nepatenkinta nenaudotinam gaminiui išleistais pinigais. Gal net ne tai, kad įvyko kelių eurų vertės tragedija, bet nedžiugina, jog planuoji, siuntiesi ir štai - nėra reikalingo daikto, ieškokis į jo vietą kito.
Ką galima pasakyti? Po tokio akibrokšto mes su padidinamuoju stiklu vertinsime tiek „Avril“, tiek kitas įmones, kurias sertifikuoja „Ecocert“. Tebūnie jų reklaminiai šūkiai apie ekologiją sako ką sako, bet faktai kalba patys už save.
„Avril“ yra ne vienintelė įmonė, kuri į savo gaminius su „Ecocert“ palaiminimu deda nepageidautinus detergentus. Tačiau tikriausiai niekas neprieštaraus, kad SLS yra įžūlumo viršūnė. Šio agresyvaus putoklio dar pavyko rasti dalyje prancūziškųjų sertifikuotų „Cattier“ dantų pastų.
Žinoma, SLS pilna (ir tai nieko keisto) didžiojoje dalyje rinkoje esančių dantų pastų, bet iš jų kitko ir nereikalaujama.
Einame toliau. Dar dažniau nei sertifikuotose dantų pastose, sulfatų galima rasti sertifikuotuose šampūnuose.
Tarp „Ecocert“ sertifikuotų prancūziškų gaminių radome ir šampūnų su SLS - tai „Gamarde“ įmonės gaminiai.
„Ecocert“ ar „Cosmebio“, ar abu sertifikatus turinčius šampūnus su ALS gamina „Avril“, „Les Sens Des Fleurs“, „Bio Seasons“, „Marilou Bio“, „Naturado“, „Cattier“, „Melvita“, „Florame“, „Natessance“, „Mosqueta's“, „Kaé“, „SO'BiO étic“.
Kitoje didelėje europietiškoje kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių rinkoje Vokietijoje tokių akibrokštų nepavyko rasti, atsitiktine tvarka peržiūrint sertifikuotus vokiškus šampūnus ar dantų pastas.
Kaip persidrausti?
Paprasčiausias patarimas būtų toks: pernelyg neatsipalaiduokite, žiūrėkite sudėtis ir nepirkite impulsyviai. Pasilikite laiko pagalvoti, panaršyti internete ir ramiai, niekur neskubant „pagūglinkite“ neaiškias sudėtines dalis, paieškokite nuomonių, atsiliepimų, įvertinimų.
Kita vertus, jei visiškai nėra sertifikato kaip nepriklausomos institucijos kontrolės ženklo, lieka tik pasitikėjimas.
Bet kuris prekybininkas gali gebėti įtaigiai paaiškinti kaip tai, ką renkatės, gydo, maskuoja, atgaivina, nuvalo, prisotina, nealergizuoja ir taip toliau. Mes galime reikalauti, kad jų kalbos nebūtų vien įgarsinti reklaminiai tekstai iš lankstinukų. Ir tai turi būti labai konkretūs argumentai, o ne „gražiai spindi“, „visi šitą perka“ ar „tikrai sumažės raukšlių“.
Dėl tikrumo ir patys galite paprašyti pakomentuoti tą ar kitą ingredientą. Profilaktiškai. Ypač, jei jis Jums nematytas, nepažįstamas ir kelia dvejonių.
Pabaigai
Patikimiausias „policininkas“ galite būti tik Jūs patys, asmeninė (ne)tolerancija, atidumas. Sertifikatas negarantuos, kad nusipirksite tikrai „švarų“ gaminį, sertifikato nebuvimas - tuo labiau.
Be to, sertifikavimui nepasiduoda ir tai, kas yra išskirtinė produkcija: laukiniai augalai, mažų, tradicinius darbo būdus besirenkančių ūkių gaminiai. Tačiau dėl to jie nėra blogesni, greičiau retesni, su charakteriu, tik atrinkti juos turėtų patikimi profesionalai.
Būkite atidūs ir sveiki :)
Bet kuris prekybininkas gali gebėti įtaigiai paaiškinti kaip tai, ką renkatės, gydo, maskuoja, atgaivina, nuvalo, prisotina, nealergizuoja ir taip toliau. Mes galime reikalauti, kad jų kalbos nebūtų vien įgarsinti reklaminiai tekstai iš lankstinukų. Ir tai turi būti labai konkretūs argumentai, o ne „gražiai spindi“, „visi šitą perka“ ar „tikrai sumažės raukšlių“.
Dėl tikrumo ir patys galite paprašyti pakomentuoti tą ar kitą ingredientą. Profilaktiškai. Ypač, jei jis Jums nematytas, nepažįstamas ir kelia dvejonių.
Jei kainos įtartinai mažos arba atvirkščiai - milžiniškos, o Jums atsakinėjantis žmogus užsikirtinėja, arba tiesiog perpasakoja reklamą, teiginių niekuo patvirtinti negali, manipuliuoja reklaminiais veidais (kuriems daugumoje atvejų tiesiog sumokėta už „ambasadoriavimą“) geriau nerizikuoti. Gaminiai greičiausiai neaišku kaip ir iš ko gaminti.
Jeigu abejojate, neskubėkite pirkti. Internetas yra puikus būdas ramiai susižiūrėti sudėtis ir tik tada nuspręsti, tinka ar ne.
Pabaigai
Šio tinklaraščio paskirtis nėra gąsdinti ar sukelti nepasitikėjimą. Mes norime Jums parodyti, kokia kontroversiška ši sritis ir kiek daug priklauso nuo mūsų pačių akylumo, kritinio mąstymo bei iškeltos kartelės aukščio.
Patikimiausias „policininkas“ galite būti tik Jūs patys, asmeninė (ne)tolerancija, atidumas. Sertifikatas negarantuos, kad nusipirksite tikrai „švarų“ gaminį, sertifikato nebuvimas - tuo labiau.
Be to, sertifikavimui nepasiduoda ir tai, kas yra išskirtinė produkcija: laukiniai augalai, mažų, tradicinius darbo būdus besirenkančių ūkių gaminiai. Tačiau dėl to jie nėra blogesni, greičiau retesni, su charakteriu, tik atrinkti juos turėtų patikimi profesionalai.
Būkite atidūs ir sveiki :)
0 komentarai (-ų)