Tauriausia tekstilės žaliava vadinamas šilkas buvo ir tebėra prabangos prekė. Savo vietą jis turi ir grožio industrijoje, kur naudojamas kaip odos ar plaukų priežiūros priemonių dalis - kai kurie „Žiedės“, „Vivi“, taip pat „Šilkinės“ kremai yra pagaminti su šilko proteinais. Tam, kad plaukai ir oda būtų gražūs, rekomenduojama miegoti ant vėsinančios šilko patalynės ar bent ant šilku apvilktos pagalvės. Bet yra dar viena grožio alternatyva - natūralūs šilko kokonai. Šiandien ir įvertinsiu šilkverpių „namelius“, kuriuos ėmiau naudoti veido odos masažui.
Etikos ir moralės klausimų nenutylėsiu. Vis dėlto, pirmiausia apie pliusus, kuriuos matau ir pajutau iš užsienio atsisiuntusi nebrangų, niekaip netobulintą bazinį šilko kokonų variantą.
Sericinas iš šilko – eliksyras odai
Sericinas yra medžiaga, arba vienas iš dviejų pagrindinių proteinų, kuriuos gamina šilkverpiai (Bombyx mori) ir kuri suklijuoja šilko pluoštą. Odos ir plaukų priežiūrai sericinas patrauklus, nes jį sudaro keliolika amino rūgščių, jis pasižymi ypač geromis vandens absorbavimo savybėmis, geba sukurti apsauginę plėvelę ant odos ir plaukų.
Nenuostabu, kad šilko kokonus veido odos priežiūrai plačiai naudoja dviejų didžiausių šilko gamybos pramonės šalių – Kinijos ir Japonijos – gyventojos, be kita ko, pamišę dėl skaisčios baltos odos.
Šilko kokonai:
- Švelniai „poliruoja“ odą,
- Prisotina ją sericino,
- Drėkina,
- Minkština,
- Skaistina,
- Balina pigmentines dėmes,
- Stimuliuoja kolageno gamybą.
Internete nemažai atsiliepimų, kad masažas šilko kokonais atgaivina ir sudrėkina odą. Viena vyresnio amžiaus moteris, iš pradžių nejutusi jokio poveikio, galiausiai sulaukė komplimentų iš draugės, kad kažkur dingo raukšlės. Ji padarė išvadą, kad tikrieji masažo rezultatai pasimato maždaug po mėnesio, arba po viso odos atsinaujinimo ciklo.
Šilko kokonai naudojami paprastai: šiltame vandenyje pamirkomi 5–20 minučių, kad suminkštėtų ir būtų atpalaiduotas sericinas, tuomet užmaunami ant piršto ir su jais atliekamas masažas. Pamirkyti šiltame vandenyje kokonai nesuminkštėja ir nesuglemba, išlaiko savo formą.
Šilko kokonams atgaivinti naudoju pašildytą filtruotą vandenį, nes centralizuotai tiekiamas yra labai kalkėtas.
Šilko kokonams atgaivinti naudoju pašildytą filtruotą vandenį, nes centralizuotai tiekiamas yra labai kalkėtas.
Pažymėčiau, kad tikros plėvelės šilko kokonai nesukuria. Poveikis panašus į lengvą hialurono serumą, kai oda pridrėkinama ir ta drėgmė keistu būdu odoje išsilaiko. Vasarą to visiškai pakaktų, nereiktų nei losjono, nei gelio. Dabar, žiemą, vistiek odą pamaitinu papildomai.
Oda matomai gaivesnė, skaistesnė ir net baltesnė. Mano masažas – visiškai profaniškas, tiesiog stengiuosi kokonu paliesti kiekvieną veido odos plotelį.
Nesutikčiau, kad šilko kokonai šveičia odą. Ne, negyvos odos atplaišėlių niekaip nepašalins, tiesiog po tokio masažo oda tampa neįtikėtinai švelni ir maloniai plona, kaip nupoliruota.
Kiek kartų galima naudoti šilko kokoną, rekomendacijos skiriasi. Pagal vienas rekomendacijas – tik vieną vienintelį kartą, pagal kitas – 3–5 kartus. Aš naudoju kokius tris kartus ir nustoju tuomet, kai išdžiūvęs kokonas išlieka vientisas, be siūlelių aureolės, o masažuojant jaučiasi, kad oda po sąlyčio su juo tampa pastebimai mažiau slidi nei pirmą kartą.
Nesutikčiau, kad šilko kokonai šveičia odą. Ne, negyvos odos atplaišėlių niekaip nepašalins, tiesiog po tokio masažo oda tampa neįtikėtinai švelni ir maloniai plona, kaip nupoliruota.
Kiek kartų galima naudoti šilko kokoną, rekomendacijos skiriasi. Pagal vienas rekomendacijas – tik vieną vienintelį kartą, pagal kitas – 3–5 kartus. Aš naudoju kokius tris kartus ir nustoju tuomet, kai išdžiūvęs kokonas išlieka vientisas, be siūlelių aureolės, o masažuojant jaučiasi, kad oda po sąlyčio su juo tampa pastebimai mažiau slidi nei pirmą kartą.
Ar jie tikrai tikri?
Pagrindinis mane šia tema kankinęs klausimas buvo, ar tai tikrai natūralūs šilkverpių kokonai? Pirkau ebay.com ir jie niekur brangiai nekainuoja: nei čia, nei amazon.com, nei aliexpress.com. Ai, nors aliexpress.com galima ir didesnes kainas rasti, bet kadangi nuotraukos visur tos pačios, spėčiau, kad čia tai daliai auditorijos, kuri iš principo netiki, kad geras daiktas gali būti nebrangus.
Kaip žinoma, kinai net netikrus kiaušinius sugeba pagaminti, todėl kur garantija, kad tai nebus panašus variantas? Bet kiek ieškojau, visos pirkėjos rašo, kad kokonai atsiunčiami supakuoti į paprastą polietileninį maišelį, kai kurie – su dėmelėmis. Ir nieko apie pasirinkimo kriterijus, antspaudus, sertifikatus, kas galėtų nuraminti ir įtikinti.
Aš tiesiog išsirinkau gerus reitingus turintį pardavėją ir nutariau surizikuoti. Ir dabar ne tikiu, o tikrai žinau, kad mano gauti kokonai yra tikri. Kodėl? Pirma, kai kurie maišelyje veliasi siūlais ir siūlai taip pat matosi aplink kokoną tarsi aureolė. Antra – viename kokone radau sudžiūvusį vikšrą... Nepasakyčiau, kad šis egzotiškas radinys mane labai nužiugino, bet voila! Štai ir atsakyta į visus klausimus. Bei faktiškai patvirtinta mano prielaida, kad iš brokuoto ir netinkamo audinių pramonei kokono vikšrai nebuvo išgarinti karštais garais.
Šilko kokonai yra gyvūninės kilmės, todėl netiks žmonėms, naudojantiems tik augalinės kilmės produktus. Ar tai galima sieti su gyvūnų išnaudojimu ir kankinimu? 50/50 %.
Mano nuomone, draudimas naudotis gyvūnais kosmetikos bandymuose yra visiškai pagrįstas ir sveikintinas. Vien todėl, kad reikia išbandyti vieną ar kitą naują medžiagą, produktą, tai neturi tapti skausmo sukėlimu gyvūnams. Tebūnie bandytojais bus galutiniai vartotojai, žmonės, sąmoningai besirenkantys, ką daro. Juk jiems, o ne triušiams reikia naujo tušo blakstienoms, kremo ar šveitiklio.
Iš kitos pusės, su gyvūnais nebandyta kosmetika bendrame kontekste sudaro nedidelę dalį. Kai žmogus perka kailinius, kailinę apykaklę, odinius batus, pirštines ar rankinę, kraujui pagerinti valgo hematogeną, o pietums sukerta kepsnį, vargu bau, ar galima moralizuoti dėl gyvūninės kilmės produktų naudojimo grožiui. Nekalbu apie šilkinę skarelę, suknelę ar net patalynę. Štai kur tikrosios apyvartos ir tikrasis pramonės mastas.
Kitas dalykas, paskatinęs pakalbėti šia tema, buvo mano draugės atsiųsta nuoroda į straipsnį apie plastiko mikrogranules kosmetikoje, kurios nuodija vandens gyvūnus, juos nužudo. Tik vieną kartą teko matyti reportažą šia tema per LRT televiziją lietuviškai, nors užsienyje šiam klausimui kuriamos peticijos, apie tai pasisako įžymybės, vyksta kampanijos. Gal ir natūralu, kad paprastai žmogus viso paveikslo nemato, nes atrodo, kas čia tokio, jis turi vieną tokį kremą ir negali įvertinti, kas vyksta, kaip nuodijama ir teršiama aplinka, jei tokį ar panašų kremą naudoja milijonai žmonių visame pasaulyje.
Štai ir dviprasmybė: mikrogranulių gamyba su gyvūnais neturi nieko bendro, užtat paskui jie nuodijasi ir kenčia. O kokonus susuka šilkverpiai, tik paskui natūralus pluoštas paprasčiausiu būdu suyra. Kas geriau ir priimtiniau?
Pabaigsiu tuo, kuo pradėjau. Šilkas yra prabanga ir ekonomika bei verslas neveikia taip, kad veido mozojimui būtų atiduodama tai, kas geriausia. Iš to, kas geriausia, yra gaminami šilko siūlai ir audžiami brangūs audiniai, o tokie kokonai, tikiu, yra šilko pramonės atlieka, kurią gudriai sugalvota pritaikyti ir grožiui.
Šilko kokonus pirkau ebay.co.uk, jie kainavo 3,60 svaro/~85 kokonai.
Šilko kokonus pirkau ebay.co.uk, jie kainavo 3,60 svaro/~85 kokonai.
