LRT radijo laidoje „Vasaros studija“ pirmadienį transliuotas pokalbis su cheminių medžiagų ir grožio paslaugų teikimo žinovais priminė prieš savaitę privačiame pokalbyje kilusį klausimą dėl plaukų. Jo esmė tokia: ar rinktis saloną, kuris naudoja natūralias kosmetikos priemones, ar tą, kuriame dirba geras meistras?

Ką renkatės Jūs ir kodėl? Jei galvojate, kad renkuosi tik pagal pirmąjį kriterijų, nepatikėsite. Kalbėsiu, kodėl man svarbiau specialistas ir kodėl grožio salone lengva pasijusti tarsi mago pasirodyme, kur niekad nežinai, kada iš tuščios skrybėlės išropos triušis ir koks. Salotinis, be dviejų kojų, su trimis akimis? Pakalbėkime apie abejotinus patarimus, žaliąjį smegenų plovimą, nes plaukų ir nagų tema - neišsemiama.

Radijo laida

Visą radijo laidą, skirtą „Pagalvok, ką perki“ grožio salonų akcijai, siūlau paklausyti LRT fonotekoje.  Jei turite laisvo laiko ir nusiteikimo. Dalis joje išsakytų minčių man mažiausiai nepriimtinos. Nepretenduoju į visažiniškumą, tiesiog tai eilinį sykį parodo, kokios plačios gali būti natūralumo suvokimo ribos.

Laidoje dalyvavo Baltijos aplinkos forumo Lietuvoje aplinkosaugos komunikacijos ekspertė Rita Norvaišaitė, cheminių medžiagų ekspertė, kampanijos „Pagalvok, kai perki“ atstovė Laura Stančė, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė, grožio salono „Greenas salonas“ viena įkūrėjų Vika Parutytė-Vaineikienė.

Iniciatyvos esmė - naudoti kuo mažiau kenksmingų medžiagų, kol kas prie jos prisijungė pora grožio salonų, tarp kurių - „Greenas“. Tiesą pasakius, tokio salono net nebuvau girdėjusi, todėl su entuziazmu puoliau jo ieškoti internete. Ar jis mane sugundė atsisakyti to, ką turiu dabar? Ne. Bet apie viską iš pradžių.

Plaukai

Grįžtu prie įvykusio pokalbio ir meistro meistriškumo klausimo. Esu radusi tokį žmogų, kurio profesionalumas man nekelia abejonių. Į kirpyklą neinu plaukų gaivinimo ar lepinimo procedūrų, tik gero kirpimo. Visa kita namuose, kur kruopščiai atsirenku priemones, ištyrinėju sudėtis, pasidarau pati. Be to, plaukų nedažau, cheminiu būdu negarbanoju ir netiesinu, todėl kam man reikia kaukių ir laminavimų?

Vienintelė kosmetika, kuri kirpimo metu naudojama ant mano galvos - švelnus šampūnas. Esminis principas suderintas vienbalsiai: neišsausink agresyviomis priemonėmis, nereikės atstatinėti.

Lieka tik kirpimo klausimas, nes džiovinant nuo karščio jų saugoti nereikia - šiltas oras pučiamas per tankaus audinio sluoksnį. Formavimo medžiagų irgi nereikia, nes ką veikiant praėjo valanda, jei plaukai nesuvaldomi be putų, lako ar želės?

Pavyzdys tik dėl pavyzdžio, nes, pasirodo, būna ir taip.

Žalia žolė, bet ne žolė. Su uodega, bet ne pelė. Kas?

Nežinojau, kad salonas „Greenas“ šiemet išleido savo vardo plaukų priežiūros kosmetikos liniją: šampūną ir kondicionierių. Kadangi salonas viešai nepateikia pilnų sudėčių, o tik pagrindinius ingredientus (angl. key ingredients), jų nevertinsiu. Laikausi principo, kad jeigu neturi ką slėpti, rodai viską.

Turėjau pripažinti, kad taip pat nesu girdėjusi apie Australijoje gaminamas „Kevin Murphy“ plaukų priežiūros priemones, kurios žaliųjų principų besilaikančio salono įvardijamos kaip esančios ypač aukštos kokybės:

„Taip pat mes naudojame ir parduodame tik ypač aukšta kokybe pasižyminčius „Kevin Murphy” produktus: įvairiausių rūšių šampūnus, kondicionierius, balzamus bei aliejus“.

 Australijos gamintojo puslapyje taip pat pateikiamos tik pagrindinės veikliosios medžiagos, sertifikatų nėra.

Ačiū, čia padėjo visagalis „Google“.

„Kevin Murphy“ drėkinančio šampūno „Hydrate Me Shampoo“ sudėtis: Water (Aqua), Sodium Lauryl Sulfoacetate, Disodium Laureth Sulfosuccinate, Cocamidopropyl Hydroxysultaine, PEG-2 Cocamide, Sodium Methyl Cocoyl Taurate, Glycol Distearate, Undaria Pinnatifida Extract, Rosa Canina Fruit Oil, Terminalia Ferdinandiana Fruit Extract, Oenothera Biennis (Evening Primrose) Oil, Butyrospermum Parkii (Shea) Butter, Arctium Lappa Root Extract, Citrus Aurantium Bergamia (Bergamot) Fruit Extract, Centella Asiatica Extract, Panthenol, Tocopheryl Acetate, Jojoba Esters, Amodimethicone, Cetrimonium Chloride, Citric Acid, Glycerin, PEG-150 Distearate, Polyquaternium-10, Silicone Quaternium-18, Trideceth-6, Trideceth-12, Quaternium-95, Aminomethyl Propanol, Propanediol, Benzyl Benzoate, Geraniol, Limonene, Fragrance (Parfum).

Kontroversiški PEG'ai, jų atmainos, silikonai (!), Quaternium, Fragrance (Parfum) - kaip natūralus nepažymėtas kvapas. Gal juokaujate? Ne to tikėčiausi iš žaliųjų principų besilaikančios vietos.

Jeigu to negana, „Kevin Murphy“ plaukų aliejus „Young Again“ sudėtis  : Cyclopentasiloxane, dimethiconol, aesculuc hippocastanum seed extract, arctium majus root extract, behentrimonium chloride, betaine, butylene glycol, camellia sinensis leaf extract, carthamus tinctorius seed oil, cetearyl alcohol, citrus medica limonum fruit extract, citrus aurantium dulcis oil, citrus aurantium, citrus limonium, cyclohexasiloxane, ethylhexyl methoxycinnamate, ginkgo biloba leaf extract, glycerin, helichyrusum stoechas extract, hexapeptide-11, hexylene glycol, hydrolyzed soy protein, myristyl myristate, propylene glycol, pyrus malus fruit extract, quaternium 91, saccharum officinarum extract, sodium methoxy PEG-16, maleate/styrene sulfonate, copolymer, vanillyl butyl ether, vitis vinifera seed extract, water, violet 2, citral, geraniol, HMPCC, d-limonene, linalool.

Pagrindas silikonai, kas kad su šlamučiais ir vynuogių sėklų ekstraktu. Negana to, mišinys nudažytas sintetiniu dažikliu (kam???) ir pakvėpintas pirmą kartą girdima sintetine medžiaga.

Ne apie konkretų produktą kalba, todėl kiekvienos šampūno ir aliejaus sudedamosios medžiagos netikrinau - tik užmečiau akį nuomonės susidarymui.

Išvada aiški - džiaugiuosi tuo vieninteliu man tenkančiu šampūnu ir nė galvoti negalvoju apie tokius plaukų „lepinimus“.

Ir dar - salonui „Greenas“ tikrai yra kur pasitempti. Jeigu tikrai vyktų kažkokia rotacija, kaip laidoje paminėjo V.Parutytė-Vaineikienė, žaliausiu tikriausiai būtų pripažintas „Uoga uoga“ namas Kaune, kur bus naudojama tik vietinės gamybos, natūrali kosmetika.

Nagai

Tampa taisykle, kad prie natūralių priemonių pereinama tada, kai sustreikuoja sveikata ar atsiranda grožio problemų, kurių niekaip nepavyksta išspręsti. Paskaitykite natūralios kosmetikos kompanijų, salonų, kabinetų steigimo aprašymus. Dauguma jų skamba panašiai: susirgau, išsivystė alergija, tada sukūriau švarią, ekologišką, natūralią liniją.

Įdomumas tame, kad kiekvienas kūrėjas produktų švarumą, natūralumą ir nekenksmingumą supranta savaip.

Kalbant apie nagų lakus, ši tema vieną radijo laidos viešnią, mano manymu, sviedė į nokautą. Sunku suprasti, kodėl. Atsiliepiant į vartotojų poreikius bei norą naudoti kuo mažiau kenksmingų, agresyvių medžiagų, nagų lako gamintojai nenaudoja kai kurių sudedamųjų dalių, o saugesnės formulės varijuoja nuo minus 3 iki minus 7 vengtinų ingredientų. Taip, jie atlaiko kiek trumpiau, ne savaitėmis bet kaip sveikesnė alternatyva yra gera.

O pastaruoju metu labai populiarus gelinis nagų lakavimas? Ant savęs to išbandyti nenoriu, todėl pasiremsiu technologijos aprašymu, kad nulakavus šiuo laku nagus rankos gauna stiprią apšvitą ultravioletiniais spinduliais ir lakas priklijuojamas prie nago bei nuauga kartu su juo.

Amerikietė gydytoja Heidi Waldorf dar prieš keletą metų teigė, kad žinomi du odos vėžio atvejai, siejami su reguliariai naudotomis ultravioletinių spindulių lempomis.

Be to, ilgu šviežumo efektu, išsilaikymu moteris žavintis gelinis lakavimas man artimam žmogui sukėlė siaubingą alergiją - pirmą gyvenime. Todėl pagrįstai galiu sakyti, kad tai anaiptol nėra saugi procedūra.

Na, pasaulis tam ir sukurtas, kad nuomonės skirtųsi. Baltijos aplinkos forumo ekspertės L.Stančės nuomonė:

„Žiūrint pagal nagų lako sudėtį, tai šitas lakas nėra prastesnis. Jisai galbūt pagal savo sudėtį - pradėtas gaminti neseniai, yra geresnis negu paprastas nagų lakas, kuris yra prilyginamas automobiliniams dažams. Gelinis nagų lakas nėra blogai. Toliau antra salyga - turi būti naudojamos tinkamos ultravioletinės lempos ir tinkama apsauga, tai yra kišdami po ultravioletine lempa turite užsidėti pirštines prieš lakavimą. Tai neatrodo labai patraukliai pačio proceso metu, bet tai jums turi pasiūlyti tiek salone, tiek jūs pats galite to reikalauti. Arba bent išsitepti rankas kremu, apsaugančiu nuo ultravioletinių spindulių. Trečia sąlyga - turi būti tinkamai užtepamas lakas, tinkamą laiką laikomas po tomis lempomis ir vėliau tinkamomis medžiagomis nuvaloma. Nes vėlgi, yra agresyvios medžiagos tam nuvalyti - tai acetonas, kuris šiaip nagų lako valikliuose jau nebėra naudojamas. Trys pagrindinės sąlygos, kad būtų naudojama saugiai.

Kadangi mes neilgai naudojame dar šitą metodą, ir nėra kažkokių sąsajų su vėžiniais susirgimais, arba su ilgalaikiu neigiamu poveikiu. Dėl (nagų - „Natūralus ID“) silpnėjimo ir lūžinėjimo, kiek teko bendrauti su meistrais, kiek teko domėtis užsienyje, tai yra netinkamai meistras pasirenka kažkurią iš mano minėtų sąlygų - ar netinkamai valo, ar netinkamai dažo.

Namų sąlygomis aš siūlyčiau paprastą manikiūrą. O einant pas specialistą vienodai saugios yra abi procedūros“.

Labiausiai abejoju, kad kuo naujesnės gamybos lakas, tuo saugesnis - vienas kitam tikrai netolygu. Neaišku, kas yra vadinamasis paprastas nagų lakas. O nepaprastas? Be to, rankos su geliu gauna dozę kenksmingų ultravioletinių spindulių. Galiausiai viskas valoma agresyvia chemija. Technologija yra tokia nauja, kad net nežinome, kokiomis ligomis ar pažeidimais mums gresia, tik matome nagų silpnėjimą ir trupėjimą.

Kvepalai

Nors laida buvo skirta grožio salonams, buvo užduotas klausimas ir apie kvepalus - kiek jie yra saugūs.

L.Stančė:

„Ne pati ta aromatinė medžiaga, bet nešiklis gali būti pavojinga medžiaga. Tas, kas padeda kvapui ilgiau išsilaikyti. Vėlgi, kodėl buvo pradėta naudoti, nes mes norime ryte kvepėti ir vakare iš vienos pusės, o iš kitos pusės, tai yra tūkstančius kartų pigiau kvepalų gamintojams naudoti tuos sintetinius nešiklius.

Tai vėlgi čia pardavėjo ir gamintojo klausimas. Kai renkamės, rinktis ne tik pagal kvapą, bet ir žiūrėtį į pardavėją, jeigu tai yra nedidelės parduotuvės pardavėjas, jisai tikriausiai žino apie savo asortimentą ir gali papasakoti, iš kur atsivežė, parodyti sertifikatą, iš ko tai yra pagaminta. Jeigu tai yra didysis gamintojas - labai lengva pasitikrinti tinklapyje, pažiūrėti, ką jis deklaruoja. Ar ten yra kalbama apie žmogaus sveikatą, ar tik giriamas produktas, sakoma, kaip jis ilgai išlieka ir kaip gražiai jo dėžutė atrodo. Nėra taip sudėtinga. Turime žinoti, turime domėtis“.

Tiesa tame, kad Europos Komisija, kurios valioje išteisinti medžiagas arba įrašyti jas į draudžiamų ar ribojamų sąrašus, ne kartą yra konstatavusi, kad alergenu gali būti tiek sintetinės, tiek natūralios aromatinės medžiagos. Tarp pastarųjų akiratyje yra Peru balzamas, briedragės, tam tikros rūšies kedrai. Ne nešikliai, ne - patys kvapai.

Ir pralinksmino, ir nustebino pasiūlymas žiūrėti į pardavėją. Nuėjus į nišines, mažas parfumerijos parduotuves pirkėjui tikrai bus papasakota legendų apie muskusą, ambrą, kur iškart aišku, kad tai stiprūs sintetiniai kvapikliai, sodus, parkus, jūros dugną, odos kvapą arabiškame turguje, neįtikėtinus kvapų derinius, išskirtinumą ir panašiai. Tačiau kvepalų, tualetinio vandens sudėtis apsiriboja alkoholiu, Fragrance arba Perfume bei eterinių aliejų dalimis - žiūrėjimas pardavėjui į akis čia niekuo nepadės.

Žinote, gal vistik neklausykite tos laidos :)