Jau rašiau apie alkoholių bendrąja prasme įvairovę ir kodėl kosmetikos ar higienos priemonės etiketėje pamačius žodį alcohol neverta bijoti. Pirmiausiai todėl, kad greičiausiai tai riebios konsistencijos kondicionuojanti medžiaga. Vis tik labai aiški takoskyra tarp paprastą alkoholį kur kas drąsiau naudojančių natūralios kosmetikos gamintojų ir niekaip nenustojančių juo gąsdinti priešingos stovyklos atstovų nepaliovė manęs stebinti. Ar gali taip būti, kad turėjo būti dar kokia nors alkoholio žalos mito atsiradimo priežastis?
Interneto platybėse radau cituojamą 2007 metų Britų dermatologijos žurnalo publikaciją, kurioje remiamasi Löffler bei kitų mokslininkų studija. Man patiko ir autoriai, ir pasirinkta žmonių grupė - medicinos sektoriaus darbuotojai, per kuriuos konvejeriu nuolat eina nesustojantis ligonių srautas ir kurie nuolat privalo dezinfekuoti rankas.
Klausimas keltas įdomus: ar saugu naudoti alkoholinius rankų antiseptikus? Remtasi problema sveikatos sektoriuje, kurio darbuotojai priversti ir labai dažnai plauti, ir dezinfekuoti rankas bei skundžiasi jų odos jautrumu, sudirgimu, deginimo pojūčiu.
Mokslininkai pasatebėjo, kad alkoholinis antiseptikas rankoms nepadidina žalos, palyginti su prieš tai panaudotu detergentu - putokliu SLS (Sodium Lauryl Sulphate), kuris yra įprastinė šiuolaikiniame gyvenime plaunamoji medžiaga. Būtent SLS suardo natūralų odos barjerą, išsausina ir sudirgina odą, paskatindamas diskomfortą ir problemas. Negana to, publikacijoje rašoma, kad panaudotas alkoholinis antiseptikas kaip tik nuplauna odą žalojančias detergento molekules. Kitaip tariant, jas neutralizuoja.
Iš savo ankstesnio įrašo, kurio nuorodą įdėjau pirmame sakinyje, dar kartą noriu priminti štai ką. Tinklapyje www.zaega.com kosmetikos chemikė Melissa Christenson teiginį, kad alkoholis žaloja odą ir plaukus, vadina mitu. Pasak šios ekspertės, odos priežiūros priemonėse alkoholio kiekis paprastai neviršija saugios 10% ribos, o 60% ir daugiau jo gali būti nebent rankų dezinfekavimo priemonėse, kurios turi efektyviai sunaikinti bakterijas.
Kaip begalvosi, šiuolaikinio žmogaus aplinkoje žalojančio SLS yra visur, nes šis ploviklis yra pigus, ekonomiškas ir efektyvus ta prasme, kad geba nuplauti viską. Jo yra šampūnuose, įvairiuose prausikliuose, dušo želėse, skystuose muiluose, dantų pastose. Jeigu naudojate paprasčiausią indų ploviklį, jame irgi yra SLS. Ši, ypatingai gerai su riebalais turinti susitvarkyti priemonė ypatingai blogai veikia rankų odą, nes kartu su indais nuriebalina ir ją, išsausina. Čia pridėkime sąlygą, kad užmirštate pirštines ir darbo imatės plikomis rankomis.
Taigi, jei jūsų namuose yra visa armija produktų su SLS ir jūs nenorite jų keisti į saugesnius, atsargesnius variantus, jums reikia tikėti, kad alkoholis yra žalingas. Tai pagrįstų baimę, kad jūsų išsausintą, sutrikdyto barjero odą reikia ypatingai saugoti net ir nuo nekaltų dalykų. Nors šiaip aš rekomenduočiau peržiūrėti ir keisti ploviklius bei prausiklius į švelnesnius bei saugesnius - jie puikiai kvepia, smagiai putoja. Tie patys mokslininkai Britų dermatologijos žurnale atkreipė dėmesį, kad žmogų retai veikia kuris nors vienas detergentas, dažniausiai tai būna įvairios skirtingos, nevienodo stiprumo medžiagos, o jų poveikis - daugialypis.
Beje, grįžtant prie gydymo įstaigų. Po kelių gripo bangų, kurias lydėjo didelės komplikacijos, poliklinikų koridoriuose buvo įtaisyti rankų antiseptikai, kuriais galima dezinfekuoti rankas. Ši tendencija vis labiau įsitvirtina mūsų gyvenime kaip sėkminga prevencinė priemonė nuo įvairių užkratų.
Aš pati vis dar tebenaudoju bealkoholinį amerikietišką bealkoholinį rankų antiseptiką, apie kurį taip pat rašiau. Man rankų purkštukas „Clean Well“ tinka, nes tikiu, kad eteriniai aliejai gali ne ką prasčiau nei kitos medžiagos dezinfekuoti rankas.
