Tai buvo netikėta, tačiau „Natūralaus ID“ įrašas apie sodos naudojimą plaukams vietoje šampūno šiame bloge yra vienas labiausiai prisimenamų ir Jūsų ieškomų. Nepaisant to, kad mes no-poo (angl. bešampūnio) metodo pačios nepraktikuojame, tačiau faktas, kad mūsų skaitytojams ar skaitytojoms šis klausimas yra aktualus, paskatino sugrįžti prie sodos ir plaukų temos dar kartą.
Kiaušinių tryniai, įvairių miltų košės, molis kaip no-poo priemonės lieka už dėmesio ribų, nes nemanome, kad jie gali būti pavojingi plaukams ir tik skonio reikalas, kas iš jų labiausiai patinka.
Pirmą kartą gilinantis į sodos temą, informacijos paieška buvo grindžiama klausimais „kaip tai veikia? Kaip soda išplauna plaukus?“. Šįkart į temą pažiūrėjome truputį laisviau.
Dalis žmonių sodą naudoja ir džiaugiasi, nors iš esmės tai nepalyginamai grubesnis šlapias plaukų švarinimo būdas, palyginti su ekologišku šampūnu. Galbūt jie turi geležinius, nepažeidžiamus plaukus? Tinklaraščio „Natūralus ID“ noras yra paprastas: kad informacijos būtų kuo daugiau ir nevienpusiškos.
Nustebino internete rasti patarimai tiems, kurie skeptiškai vertina plaukų plovimą soda. Jie skambėjo maždaug taip: supraskite, kad tai neturi būti dažnas būdas (o koks periodiškumas būtų tikrai saugus?), įvertinkite savo plaukų būklę, ar galite tai daryti (pagal ką, kaip?). Jei pamatėte, kad plaukams kenkia - nustokite. Gal juokaujate? Štai čia jau galima sakyti, kad greičiausiai nespėsite sustoti prieš pat pažeidžiant plaukus. O jei sustosite plaukams spėjus kad ir minimaliai nukentėti, jų „reanimacija“ Jums tikrai kainuos.
Šampūnas yra blogis. Ar tikrai?
Apie tausojantį plaukų plovimą esame kalbėję įraše apie kondicionieriaus įtraukimą į procesą. No-poo metodo šalininkai paprastai laikosi kraštutinio požiūrio, kad pramoniniu būdu gaminami šampūnai yra blogis.
Blogis, jeigu atmetame bet kokią gamybos pažangą ir nesugebame atsirinkti švelnių plaunančiųjų medžiagų, kurios nepersausina galvos odos ir pačių plaukų. Tokių šampūnų pradėjimas naudoti pats savaime gali tapti ne ką mažesniu iššūkiu, nei soda, miltai ar molis.
Tai nebus taip radikalu, kaip pereiti prie galvos neplovimo ilgesniam laikui, tačiau net ir tokie šampūnai Jums iš pradžių gali atrodyti per prastai plaunantys.
Galvos odos išskiriamas sebumas yra lipnus, jis tarsi suklijuoja ir sukietina plaukus. Paprastai kalbant, šampūnas veikia principu, kad plaunančios medžiagos suskaido sebumą, formavimo priemonių, aplinkos teršalų likučius į suspensiją iš smulkių dalelių, o ji su vandeniu yra pašalinama iš plaukų.
Ekologiškuose šampūnuose putojančios priemonės yra švelnios, išgaunamos iš cukraus, kokosų, augalų, šampūnai gaminami su hidrolatais, aliejais, įvairiais ekstraktais. Jų pH lygį reguliuoja gamintojas ir kartais sudėtyje Jūs galite pamatyti paaiškinimą, kad vienas arba kitas ingredientas yra pH reguliatorius ir tai ne veltui.
Įtraukite į plaukų plovimą kondicionierių, kaip nuosavo sebumo kompensavimo priemonę. Praeis šiek tiek laiko ir galvos oda persitvarkys, o sebumo išskyrimas sumažės.
Taip pat efektyvios aliejų kaukės, kurias reikėtų darytis reguliariai.
Nesigilinkime į endokrinines, hormonines, autoimunines problemas, nes tai medikų sritis. Tarkime, kad žmogus yra sveikas, tačiau plaukų riebalavimasis akivaizdžiai peržengia normos ribas. To priežastys gali būti:
- Stresas, išgyvenimai,
- Naudojamos plaukų formavimo priemonės,
- Per karštas vanduo plaukų plovimui,
- Šampūnai su sintetiniais, ypač agresyviais putokliais,
- Ant galvos odos nusėdantys, plėvelę sukuriantys sintetiniai silikonai,
- Džiovinimas karšta feno oro srove.
Odą dengia hidrolipidinė plėvelė ir jeigu ji yra pažeidžiama, organizmas stengiasi kompensuoti praradimus. Išeitis? Peržiūrėkite šį trumpą sąrašą ir pasistenkite eliminuoti perteklinį sebumą išsiskyrimą skatinančius veiksnius.
Soda, giliai valantys šampūnai ir laminavimas keratinu
Kas tarp jų visų bendra? Skaitykite toliau.
Sodos pirminė paskirtis - virtuvė. Kokios sodos savybės traukia išbandyti šią šarminę medžiagą duše? Be to, kad yra pigi, ji švarina ir dezodoruoja, gerai sugeria kvapus.
Nusprendus pakeisti plaukų plovimo būdą ir dažnumą, atsiranda dvi problemos, iš kurių pirmoji - riebaluoti plaukai. Net jei ir pasiryžtumėte mėnesį vaikščioti su skarele ar tiurbanu ant galvos, lieka antra problema - kvapas. Soda teoriškai galėtų veikti ir kaip ploviklis, ir kaip kvapo naikintoja.
Problema yra ta, kad soda yra abrazyvi, šarminga ir, kaip teigia ją išbandę žmonės, geriausiai tinka trumpiems periodams ar ekstra atvejams, geriausiai kaip sausas šampūnas (nors kodėl tokiu atveju nepanaudojus krakmolo?), tačiau vėliau privalomai išplaunant galvą šampūnu.
Internete pilna atsiliepimų, kaip ilguoju periodu naudojant sodą plaukai tampa blankūs, trapūs, „nelaimingi“. Ir visur akcentuojamas ypač didelis sodos šarmingumas, kuris kenkia plaukui ir jį ardo.
Galite paklausti: kodėl užstrigote ties šarmingumu? Negi viena tinklaraštininkė, kuri pasiskundė sugadintais plaukais, padarė perversmą visame pasaulyje? Ne, ne ji. Tiksliau, ne tik ji.
Ar kada susimąstėte, kas yra tie vadinamieji profesionalūs, giliai valantys šampūnai, kuriuos rekomenduojama naudoti retai, bent ne dažniau kaip kartą į savaitę? Taip yra todėl, kad jie yra padidinto šarmingumo, todėl ilgainiui gali pradėti alinti ir sausinti plaukus. Štai ir atsakymas!
Atkreipkite dėmesį ir tos, kurios mėgstate (tikimės, kad nei mėgstate, nei darotės) vadinamuosius laminavimus keratinu. Tam, kad plaukai būtų atviresni irgi vadinamajai atstatomajai priemonei, jų žvyneliai sušiaušiami maždaug 8 pH (sodos yra tik šiek tiek šarmingesnė, jos pH 9,5) šampūnu, vėliau plaukai dengiami keratino turinčia medžiaga.
Sunku pasakyti, kaip plaukai apskritai išgyvena tokias „atstatančias“ procedūras ir nekelia nuostabos pasakojimai, kad po neva tausojančių laminavimo procedūrų plaukai darosi vis labiau ir labiau nušiurę.
Beje, soda dar yra naudojama veido odos riebalavimuisi pašalinti, inkštirams naikinti. Pabandžius pasimatytų, kad ji tikrai staigiai nusiurbia sebumą nuo odos, tačiau Jums pasiseks, jei oda vėliau neatsidėkos padidintu riebaląvimusi.
Iš to seka logiška išvada, kad soda lygiai taip pat staigiai veikia patekusi ant galvos odos, todėl sunku net teoriškai pasakyti, kame slepiasi sodos, kaip plaukų švarinimo priemonės švelnumas, tausumas ir sveikatingumas, kai plaukai neplaunami ilgą laiką, tuomet vienu kartu smarkiai išsausinami ir tuoj pat užrūgštinami acto tirpalu.
Ką tokia procedūra gali padaryti? Šarmas ardo odos barjerą ir jį pažeidžia, tuo tarpu rūgštis gali sukelti cheminį nudegimą.
Tarp kitko, užsienyje plinta nauja tendencija, dezodorantai užrašu „Baking soda - free“.
Ar Jūs vis dar norite rizikuoti?
4 komentarai (-ų)
Šis noras plauti plaukus su soda, šiek tiek priminė pažįstamų įsitikinimą, jog veidą, kūną, plaukus dėl įvairių kosmetikos priemonių kenksmingumo geriausia plauti su ūkiniu muilu. Kol kas nesidomėjau kiek tame logikos, tačiau kelia skeptiškumą. Juk jame daug šarmo, todel turėtų net labai netikti odos priežiūrai.
AtsakytiPanaikintiHm, geras klausimas dėl ūkiško muilo. Nepaisant to, kad jame didelis procentas riebalų (iš atminties apie 70-72 proc.), jis vistiek yra šarminė priemonė ir turėtų „šiaušti“, sausinti odą ir plaukus.Tokie dalykai turėtų būti bent jau ne kasdieniniam, ne nuolatiniam naudojimui. Bet gal problema apskritai psichologinė, kai niekuo nepasitikima ir viskas kenkia? :)
PanaikintiVisko gali būti :) Nors jau ne pirmą kartą girdžiu tokias keistas "rekomendacijas" dėl ūkinio muilo. Matomai žmonės nelabai domisi ir pasitiki nuogirdomis.
PanaikintiNujaučiu, kad čia bus dar vienas a la sodos variantas: muilu šarmina, šiaušia, tada odą ir plaukus parūgština actu.
PanaikintiSu muilu yra daug niuansų: koks jame šarmo ir aliejų santykis, kaip jie tarpusavyje sureagavo ir ar liko aliejų viršaus, ar gamykloje nebuvo pašalintas natūraliai susidarantis glicerinas, kuris drėkina, ir taip toliau. Toliau - kiek muilas buvo brandinamas, nes kuo šis procesas ilgesnis, tuo muilas tampa švelnesnis.
Tiesa ta, kad ūkiškas muilas gaminamas ūkinėms reikmėms ir yra vienas šarmingiausių. Jam nekeliami reikalavimai, kad būtų mažesnis šarmingumas, didesnis riebumas, nes drabužiai neprotestuoja nei dėl išsausėjimo, nei dėl šerpetojimo, užtat jei blogai putos ir dar paliks riebaluotas dėmes ant rūbų - bus blogai :)
Prisipažinsiu, kad pas senelius radome kelis gabalėlius tokio ūkiško muilo, kuris buvo užmirštas kelis dešimtmečius. Neįtikėtinas, ekonomiškai niekaip nepateisinamas brandinimo ilgumas. Ir tas muilas tikrai buvo švelnus, bandžiau ant veido tokį dinozaurą :) Tačiau vistiek kasdien aš juo nesiprausiu. Jei reikia ekonominio, „švaraus“ varianto, tikrai pilna parduotuvėse ir tokių priemonių, kurių nereikia siųstis iš kitos galaktikos :)