Šią delikačią temą noriu pradėti apytiksle amerikietiškojo „Ofiso“ citata, kai vienas darbuotojas kito paklausė, be ko pastarasis neapsieitų namuose ir išgirdo atsakymą: be tualeto. Taip, tualetas neatsiejamas nuo klozeto, o pastaruoju nors ir bėga šaltas vanduo, bet vistiek sugeba palikti sunkiai nuvalomus kalkių pėdsakus. Kuo juos valote ir ką jau išbandėte? Gerai, klausimas retorinis, bet vis tiek: kas buvo efektyvu?
Čia jau nebesvarbu, ar naudojate labiausiai išreklamuotus cheminius preparatus, ar natūralius, paprastai jie neduoda wow rezultato ir geriausiu atveju gali būti laikomi pagalbiniais. Bent jau mane erzina tokie darbai, kai nors išvirkščia išsiversk, bet rezultatas ne tas ir viskas.
Triuku su pemza pasidalino moteris, teikianti profesionalias valymo paslaugas. Ką ir besakyti, nepatikėjau. O geriau pamąsčius net išsigandau to vaizdo, kas gali likti po pemzos: subraižytas, dar greičiau ir smarkiau linkęs apsinešti klozetas. Na, bet nepraėjo nei pusė metų ir įvyko kibirkštis! Kaip suragėjusius padus, praktiškai gyvą kūną pemza zulinti, tai ok, o klozetas jau per jautrus? Na ne, tiks kuo puikiausiai.
Prekybos centre išsirinkau pigiausią ir smulkiausiai burbuliuotą pemzos variantą. Paėmiau dvi pemzas, nes žalio supratimo neturėjau, kiek jų susinaudos, kaip ir ar neteks iškart jų mesti į šiukšlių dėžę.
Nuo ko pradėjau? Pemzą sušlapinau, kad būtų ne tokia kieta, ir jau po pirmo spustelėjimo ji man lūžo pusiau. Tai va, tos vienos puselės užteko per akis.
Veikia viskas paprastai, jokių putojančių ar kitokių priemonių nereikia. Pemza fiziniu būdu nutrina kalkių takelius, tuo tarpu pati po truputi tirpsta, byrėdama smėliuku. Jokių subraižymų, žymių, nieko! Padirbėti reikia, bet rezultatas gaunasi tobulas!!! Nenoriu girtis, bet po pemzos klozetas atrodo taip, kad nors į parduotuvę nešk.
Taigi, pavasaris - švarinimosi metas. Tesublizga namai ;)
