, , ,

SPF apsauga: užtikrinta ir be šiluminio efekto

09:51

Nepageidaujama odos pigmentacija (rudos dėmės), pagreitėjęs odos senėjimas, sausėjimas, sumažėjęs elastingumas, galimi sunkūs vėžiniai susirgimai verčia saugotis saulės spindulių. Apsaugos nuo saulės priemonių asortimentas yra labai platus pagal sudėtinių dalių kilmę, apdirbimą, tekstūrą, apsaugos lygį. Pabandysime Jus įtikinti, kad turėtumėte rinktis ekologišką apsaugą nuo saulės ir išdėstysime kokie jos privalumai, palyginti su sintetiniais analogais.

Tam, kad lyginti būtų įdomiau, pridedame papildomą veiksnį: pačios esame baltaodės, kurias saulė kanda negailestingai. Tačiau saugome savo odą nuo sudegimo ir savo kailiu esame išbandę bei naudojame ekologiškas, tačiau kartu - nuosaikaus dydžio SPF apsaugas. 


Kaip mums sekasi nesusvilti ir po saulės vonių išvengti reidų po parduotuves, ieškant kefyro ar kitų odą regeneruojančių „stebuklų“, skaitykite žemiau.


Cheminiai elementai prieš mineralus. Kas ką?

Kalbant apie saulės spindulius ir apsaugą nuo jų, pirmiausiai galime rinktis pagal sudėtinių dalių kilmę: arba vadinamuosius fizinius filtrus, arba cheminę apsaugą, arba mišrų variantą.


Fiziniai filtrai taip vadinami todėl, kad sukuria fizinį barjerą, neleidžiantį saulės spinduliams prasiskverbti pro odą. 


Titano dioksido (Titanium Dioxide) ir cinko oksido (Zinc Oxide), susmulkintų iki mikro dalelių, pagrindu pagaminti filtrai padengia odą sluoksniu, kuris kaip veidrodis atspindi saulės spindulius ir apsaugo odą nuo destruktyvaus poveikio.


Cheminės medžiagos (Avobenzone, Benzophenone, Octocrylene ir kt.) saulės spindulius sugeria arba absorbuoja jau odoje, perdirbdamos į šilumą. Kitaip tariant, be to, kad ir taip karšta, jos mūsų organizme dar ir sukelia papildomą šiluminį efektą. 


Fiziniai filtrai, arba titano dioksidas ir cinko oksidas yra leidžiami visuose pasaulio žemynuose ir šalyse, kas negalioja cheminėms apsaugos nuo saulės medžiagoms. Pastarąsias selektyviai draudžia Europa, JAV, Australija ar Japonija. 


Nevarginsime Jūsų aibe cheminių pavadinimų, tačiau būtent cheminės medžiagos apsauginiuose kremuose, losjonuose ar purškikliuose gali imituoti moteriškus hormonus (estrogeninis poveikis), kenkti lytiniam vystymuisi, sukelti ląstelių mutacijas, būti genotoksiškos. Be abejo, šių cheminių medžiagų kiekis yra griežtai reglamentuojamas, tačiau tuo pačiu metu vartotojai skatinami negailėti apsauginės priemonės ir neužmiršti ja pasitepti vėl ir vėl. 


Bet ar sintetinių medžiagų suteikiama nauda yra tikrai didesnė už potencialią žalą? Ypač, kai galima rinktis sveikesnę ir daug saugesnę alternatyvą - fizinių filtrų apsaugą.


Kas yra SPF ir kiek jis saugo? 

SPF yra saulės apsaugos faktorius (angl. sun protection factor). Jis apibrėžia, kiek priemonė blokuoja ultravioletinių saulės spindulių ir kiek laiko pratęsia saugų odai buvimo saulėje laiką. Jei Jūsų oda nuo saulės parausta per 20 minučių, SPF 15 šį laiką pailgins 15 kartų, iki 300 minučių.

Saugantis ultravioletinių spindulių, rekomenduojama apsaugos priemone teptis/purkštis bent kas dvi valandas, taip pat išsimaudžius, nusišluosčius rankšluosčiu.


Apsauginės priemonės poreikis didėja, jei kaistate ir prakaituojate, saulėje būnate jos aktyvumo pike: 11-15 valandomis. Šio piko patariama ypač vengti bei rekomenduojama dėvėti uždaresnius drabužius.

Odą padengti apsaugine priemone reikėtų bent prieš pusvalandį, kol išeisite į lauką.

Ar skirtumas tarp SPF 20 ir SPF 50 tikrai skiriasi kritiškai? Ne. Nėra taip, kad SPF 50 kremas saugos odą dvigubai geriau negu SPF 25.



  • SPF 15 apsaugo nuo 93 proc. ultravioletinių spindulių,
  • SPF 30 apsaugo nuo 97 proc. ultravioletinių spindulių,
  • SPF 50 apsaugo nuo 98 proc. ultravioletinių spindulių.
SPF faktorius apibrėžia apsaugą nuo ultravioletinių saulės spindulių (UVB), kurie liečia viršutinį odos sluoksnį ir gali nudeginti odą. Tačiau dar yra UVA (ilgiausi) spinduliai, kurie pasiekia gilesnius odos sluoksnius. Būtent jie ir sukelia odos senėjimą. 

Kas saugo nuo UVA spindulių? Mūsų jau minėti mineralai titano dioksidas ir cinko oksidas. Jeigu sudėtyje matote juos, vadinasi, Jūsų turima apsauga nuo saulės yra plataus spektro ir tikrai patikima!

Nenoriu būti zebras ir nebūsiu. Pliusai ir minusai

Fizinių filtrų pliusus išvardinome: saugo odą nuo plačios skalės, arba UVB ir UVA saulės spindulių, atspindi juos, nesukelia šiluminio efekto, nelemia hormoninių pakitimų bei ląstelių pažeidimų. Žinoma, yra ir šioks toks minusas - kaip baltus mineralinius pigmentus ant odos paskirstyti tolygiai?

Rinkitės kuo lengvesnės tekstūros priemones su fiziniais saulės filtrais - losjonus, pienelius, purškiklius. Jie yra lengviau išsisklaidantys ant kūno ir paprastai juos paskirstyti tolygiai yra paprasta.

Rekomendacijos. Jos svarbios. Ieškokite jų forumuose, tinklaraščiuose, klauskite pardavimo vietose. Jeigu priemonę renkatės nuotoliniu būdu ir pasiremti galima tik nuosavomis akimis bei nuojauta, dar viena gudrybė yra žiūrėti į pakuotę. Purškikliai, buteliukai su pompomis paprastai nurodo, kad gaminio tekstūra bus mažiau riebi ir sunki.

Ir pabaigai

Ilgametis natūralių ir ekologiškių saulės apsaugos priemonių naudojimas mus įtikino, kad fizinių saulės apsaugos filtrų suteikiama apsauga yra puiki ir tikrai nereikia ieškoti fizinių filtrų su SPF50 ar SPF100. 

Mieste, užmiestyje, prie ežero, upės ar jūros, Lietuvoje ar karščiausiose užsienio šalyse jie pateisino save. Nė karto neteko nudegti, „išvirti“, pūslėtis, vaitoti ir ieškoti kefyro. To tiesiog nebenutinka.

Nepaisant to, kad gydytojai dėl tikrumo rekomenduoja naudoti kuo aukštesnio SPF faktoriaus priemones, su savo baltomis odomis naudojame SPF20 faktoriaus apsaugas ir jų visiškai pakanka tam, kad apie odos nudegimų gydymą žinotume tik teoriškai.

Tinklaraštyje jau rašėme apie vieną priemonę, deja, jos formulė pakeista. Tai vaikiškas „Lavera“ pienelis nuo saulės.

Jums dar gali patikti

0 komentarai (-ų)