Tam, kad lyginti būtų įdomiau, pridedame papildomą veiksnį: pačios esame baltaodės, kurias saulė kanda negailestingai. Tačiau saugome savo odą nuo sudegimo ir savo kailiu esame išbandę bei naudojame ekologiškas, tačiau kartu - nuosaikaus dydžio SPF apsaugas.
Kaip mums sekasi nesusvilti ir po saulės vonių išvengti reidų po parduotuves, ieškant kefyro ar kitų odą regeneruojančių „stebuklų“, skaitykite žemiau.
Cheminiai elementai prieš mineralus. Kas ką?
Kalbant apie saulės spindulius ir apsaugą nuo jų, pirmiausiai galime rinktis pagal sudėtinių dalių kilmę: arba vadinamuosius fizinius filtrus, arba cheminę apsaugą, arba mišrų variantą.
Fiziniai filtrai taip vadinami todėl, kad sukuria fizinį barjerą, neleidžiantį saulės spinduliams prasiskverbti pro odą.
Titano dioksido (Titanium Dioxide) ir cinko oksido (Zinc Oxide), susmulkintų iki mikro dalelių, pagrindu pagaminti filtrai padengia odą sluoksniu, kuris kaip veidrodis atspindi saulės spindulius ir apsaugo odą nuo destruktyvaus poveikio.
Cheminės medžiagos (Avobenzone, Benzophenone, Octocrylene ir kt.) saulės spindulius sugeria arba absorbuoja jau odoje, perdirbdamos į šilumą. Kitaip tariant, be to, kad ir taip karšta, jos mūsų organizme dar ir sukelia papildomą šiluminį efektą.
Fiziniai filtrai, arba titano dioksidas ir cinko oksidas yra leidžiami visuose pasaulio žemynuose ir šalyse, kas negalioja cheminėms apsaugos nuo saulės medžiagoms. Pastarąsias selektyviai draudžia Europa, JAV, Australija ar Japonija.
Nevarginsime Jūsų aibe cheminių pavadinimų, tačiau būtent cheminės medžiagos apsauginiuose kremuose, losjonuose ar purškikliuose gali imituoti moteriškus hormonus (estrogeninis poveikis), kenkti lytiniam vystymuisi, sukelti ląstelių mutacijas, būti genotoksiškos. Be abejo, šių cheminių medžiagų kiekis yra griežtai reglamentuojamas, tačiau tuo pačiu metu vartotojai skatinami negailėti apsauginės priemonės ir neužmiršti ja pasitepti vėl ir vėl.
Bet ar sintetinių medžiagų suteikiama nauda yra tikrai didesnė už potencialią žalą? Ypač, kai galima rinktis sveikesnę ir daug saugesnę alternatyvą - fizinių filtrų apsaugą.
Kas yra SPF ir kiek jis saugo?
SPF yra saulės apsaugos faktorius (angl. sun protection factor). Jis apibrėžia, kiek priemonė blokuoja ultravioletinių saulės spindulių ir kiek laiko pratęsia saugų odai buvimo saulėje laiką. Jei Jūsų oda nuo saulės parausta per 20 minučių, SPF 15 šį laiką pailgins 15 kartų, iki 300 minučių.
Saugantis ultravioletinių spindulių, rekomenduojama apsaugos priemone teptis/purkštis bent kas dvi valandas, taip pat išsimaudžius, nusišluosčius rankšluosčiu.
Ar skirtumas tarp SPF 20 ir SPF 50 tikrai skiriasi kritiškai? Ne. Nėra taip, kad SPF 50 kremas saugos odą dvigubai geriau negu SPF 25.
- SPF 15 apsaugo nuo 93 proc. ultravioletinių spindulių,
- SPF 30 apsaugo nuo 97 proc. ultravioletinių spindulių,
- SPF 50 apsaugo nuo 98 proc. ultravioletinių spindulių.
Mieste, užmiestyje, prie ežero, upės ar jūros, Lietuvoje ar karščiausiose užsienio šalyse jie pateisino save. Nė karto neteko nudegti, „išvirti“, pūslėtis, vaitoti ir ieškoti kefyro. To tiesiog nebenutinka.
Tinklaraštyje jau rašėme apie vieną priemonę, deja, jos formulė pakeista. Tai vaikiškas „Lavera“ pienelis nuo saulės.
0 komentarai (-ų)