Šiaulių konditerijos fabrikas „Rūta“ gamina du ekologiškus šokoladus. 70 proc. juodąjį ir pieninį. Su ekologiškumą patvirtinančiais sertifikatais, minimalios, puikios sudėties, jokių perteklinių ingredientų ir jokio žaliojo smegenų plovimo. Nusipelno pagyrimų ir aukščiausio įvertinimo!
Taip jau yra, kad Lietuvos gamintojais esame patenkintos nedažnai - dėl įvairių priežasčių. Nepatinka sudėtys, brangu, produktai bando apsimesti tuo, kuo nėra - tai yra „žaliais“ ir sveikais.
Kai perskaitysite šį įrašą iki galo, pamatysite prierašą, kad šie šokolodai „Rūtos“ užsakymu gaminami Vokietijoje.
Rašome, kad juos gamina „Rūta“, nes būtent Šiaulių fabrikui priklauso prekės ženklas ir visos teisės į šiuos šokoladus, o gamyba su užsakovo „brand'u“ yra absoliučiai įprasta verslo praktika.
Be to, tai yra puiki išeitis pasinaudoti tinkama gamybos infrastruktūra, prie kurios pripliusavus aukštos kokybės žaliavas gaunamas neginčytinai ekologiškas gaminys. Ir nelieka priežasčių apgailestauti, kaip sunku ir brangu gauti sertifikatą bei užsiimti žaliuoju smegenų plovimu, kurio logika paprasta: taip teigiame tik mes patys, bet patikėkite, vistiek esame eko.
Ta proga, kad pirmą rašome apie konkretų ekologišką šokoladą, parašysime apie tai, ko jame nėra ir kodėl tai yra pliusas. Pirmas toks ingredientas - sojų arba rapsų lecitinas, antras - vanilinas.
Lecitinas
Maisto pramonėje sojų arba rapsų lecitinas atlieka emulsiklio, antioksidatoriaus, stabilizatoriaus funkciją. Jis potencialiai pavojingas tuo, kad gali būti pagamintas iš genetiškai modifikuoto (GMO) aliejaus - tai yra pačios pigiausios, prasčiausios ir sveikatai grėsmingos žaliavos. Žmonėms, kurie yra alergiški sojos baltymams, apskritai patariama vengti produktų su sojų lecitinu. Jei lecitinas būna nurodytas nesertifikuoto šokolado sudėtyje, dar neteko matyti, jog būtų deklaruota, iš kokios žaliavos (GMO ar ne GMO) jis išgautas.
Mūsų nuomone, lecitinas yra visiškai nereikalingas priedas, šiuo atveju, šokolade. Ir jeigu jo yra šokolado (ypač neekologiško) sudėtyje, prieš pasirenkant tokį saldumyną, turėtų užsidegti bent jau geltonas perspėjimo signalas.
„Rūtos“ šokolade lecitino nėra, paties šokolado tekstūra puiki - laikome, kad gamintojo meistriškumas yra tokio lygio, kad jo nereikia maskuoti papildomais nevienareikšmiškais „pagerinimais“.
Vanilinas ar vanilė?
Kuo vanilė skiriasi nuo vanilino? Vanilė yra vanilės genties orchidėjų ankštys, pasižyminčios turtinga kvapo palete, priklausomai nuo pačios vanilės rūšies. Konditerijoje naudojamos tiek vanilės ankšties sėklos, tiek pati ankštis. Vanilinas yra aromatinis junginys, vienas iš kelių šimtų vanilės kvapo komponentų. Bet čia reikia pažymėti didelį BET...
Natūralios vanilės ištekliai ir pasiūla yra riboti ir vanilino iš vanilės ankščių jį išgauti nėra nei poreikio, nei prasmės. Tuo tarpu pramoniniu būdu, daugiausiai iš medienos atliekų, išgaunamas vanilinas yra ne tik blankus tikrosios vanilės atspindys.
Tai šleikščiai saldaus, stipraus kvapo bespalviai kristalai, cheminių komponentų visuma. Sintetinis vanilinas yra labai koncentruotas, jį rekomenduojama naudoti tik mažais kiekiais. Kai kurie vanilino gamintojai patys nurodo, kad padauginus sintetinio vanilino, gali pradėti skaudėti galvą. Tarp kitų perspėjimų - migrenos priepuolių sukėlimas bei negatyvus poveikis kepenims - mūsų organizmo filtrui.
Vanilinas yra vienas populiariausių dirbtinių kvapiklių, o jų, kaip ir kitų dirbtinių maisto priedų, nerekomenduojama duoti hiperaktyviems, sunkiai susikaupiantiems, miego sutrikimų turintiems vaikams. Arba apskritai vartoti bet kokio amžiaus žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata.
Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus smegenys reaguoja į vaniliną, o pastarasis verčia „prisiminti maistą“ ir vėl jo norėti, taip pat neužmirštant, kad sintetinis vanilinas yra pigus, nenuostabu, kad jis naudojamas dideliais mastais. Ir ne tik maiste. Jūsų įsigyta bandelė kvepia tuo pačiu sintetiniu vanilinu, kaip ir sintetiniai oro gaivikliai, kvapai automobiliams ar neaišku iš ko pagaminti kvepalai. Žodžiu, vanilinas nėra nei sveika, nei gurmaniška ir geriau jo vengti.
Dar vienas šokiruojantis faktas. 2007 metais Nobelio chemijos premiją gavo Japonijos mokslininkė Mayu Yamomoto, kuri sugebėjo vaniliną išgauti iš karvių mėšlo. Ar dar verta linkėti „skanaus!“, kalbant apie sintetinį vaniliną?
Mes gaminių su vanilinu nevalgome: nei šokoladų, nei bandelių, nei tortų, taip pat nenaudojame jo gamindamos. Jei turime - vartojame natūralią vanilę ar jos miltelius, o jei ne, tada geriau pasirinkimas „nieko“.
„Rūtos“ ekologiškas juodasis šokoladas
Fabrikas „Rūta“ ekologiškus šokoladus gamina nuo 2006 metų. Tiek juodasis, tiek pieninis šokoladai turi vokišką eko ženklą BIO, kurį išdavė įstaiga "Quality assurance system". Taip pat - lietuvišką ženklą gyva.lt.
Negalime nesutikti su „Rūta“:
„Geriausias šokoladas yra toks, kuris savo sudėtyje turi didesnį kiekį kakavos ir kuriame nėra kitų augalinių riebalų ir maisto priedų.“
Pakuotę puošia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas „Karaliai. Pasaka“.
„Rūtos“ juodojo 70 proc. šokolado sudėtis: kakavos masė*, cukranendrių cukrus*, kakavos sviestas*
*iš ekologiškų ūkių, sertifikuotų pagal DE-ÖKO-013. Šokolade kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 70 %. Pagaminta Vokietijoje pagal „Rūtos“ užsakymą.
„Rūtos“ juodojo šokolado kaina - 5,49 lito/100 gr, galima įsigyti Lietuvos prekybos tinkluose, firminėse „Rūtos“ parduotuvėse.
*iš ekologiškų ūkių, sertifikuotų pagal DE-ÖKO-013. Šokolade kakavos sausųjų medžiagų - ne mažiau kaip 70 %. Pagaminta Vokietijoje pagal „Rūtos“ užsakymą.
„Rūtos“ juodojo šokolado kaina - 5,49 lito/100 gr, galima įsigyti Lietuvos prekybos tinkluose, firminėse „Rūtos“ parduotuvėse.
0 komentarai (-ų)