„Drogas“,
„Eurokos“,
ABC,
Buičiai,
Fragrance,
Kosmetika,
Mineral Oil,
nafta,
Namų zona,
parabenai
Kodėl eko? Dėl savęs
09:08
Pajuokaukime, kad yra dvi pagrindinės „rizikos“ grupės, kurios linkusios greičiausiai perbėgti į ekologiškų/natūralių priemonių segmentą.
Pirmoji yra „paskutinio šiaudo“ grupė. Kai jau viskas pabandyta, viskas blogai ir niekas nebepadeda. Tokiu atveju, be didelių sentimentų metamasi į priešingą pusę ir imamasi ieškoti išsigelbėjimo. Komforto zona pasikeičia savaime.
Antroji grupė turi sąmoningus tikslus: žemės/gamtos išsaugojimo, chemikalų, biocidų naudojimo mažinimo. Norima asmeniškai prisidėti prie sąžiningo, vietos verslo rėmimo, atsakingai rinktis, kas bus vartojama.
„Natural ID“ siūlo registruotis savęs mylėjimo grupėje. Nejaugi esate verti tik tiek, kad teptumėte ant savęs šalutinius naftos perdirbimo produktus - mineralinį aliejų/parafiną, pagerintą sintetiniu kvapu iš tos pačios naftos ir konservuotą agresyviais konservantais? Verčiau mylėkite save ir lepinkite.
.jpg)
Iš esmės, bet kuris kremas gaminamas pagal paprasčiausią taisyklę: aliejus sujungiamas su vandeniu bendrąja prasme. Klausimas, koks tai aliejus.
Sunku surasti argumentų, kokią naudą mineralinis aliejus - šalutinis žaliavinės naftos perdirbimo produktas - duoda odai. Užtat minusų apstu.
Mineralinis aliejus produktų sudėtyse nurodomas kaip Parrafinum Liquidum, Mineral oil. Jis pigus, stabilus, bekvapis, visuomet vienodas ir dėl šių priežasčių labai parankus gamintojams. Lengvai tepasi, padengia odą plona plėvele, kaip ir silikonai vizualiai suteikia lygios odos įspūdį. Tačiau oda po tokia plėvele nekvėpuoja, sausėja, sutrinka jos funkcijos, ji tampa priklausoma nuo Jūsų tepamų/purškiamų priemonių, daug greičiau sensta. Tam, kad oda jaustųsi geriau, turite tokio kremo tepti dar ir dar.
Įdomios diskusijos kyla dėl odos kvėpavimo ir nekvėpavimo. Sintetinių priemonių gamintojai teigia, kad kvėpuojama tik per nosį. Suprask, mitas tas odos kvėpavimas. „Kvapų namuose“ vykusių paskaitų metu buvo pasiūlytas receptas, kaip tuo įsitikinti praktiškai. Gaila, nepamenu, kas buvo šios minties autorė. Taigi, lektorė retoriškai paklausė: jei oda nekvėpuoja, kodėl nevaikštote susivynioję į polietileną?
Pasirinkę kremą ar kitokią priemonę mineralinio aliejaus pagrindu, savo odai kasdien užtikrinate polietilenu dengto šiltnamio efektą. Už tai neverta mokėti nei kelių litų, nei kelių šimtų. Tūkstančio tuo labiau.
Kremai natūralių, tinkamai išgautų, nerafinuotų aliejų pagrindu nesudaro plėvelės ant odos, neapsunkina jos, leidžia jai kvėpuoti. Tuo įsitikinsite pasirinkdamos ekologiškus lengvus, gerai subalansuotus kremus, kurie pamaitins, sudrėkins, užtikrins lengvumo pojūtį, neslopins natūralių odos funkcijų, neapkraus jos - oda kaip tik gaus bioaktyvių medžiagų.
Kvapas vs kvapas
Apskritai sintetinių gaminių pramonė paremta kontrole ir, kiek įmanoma, ingredientų, taip pat galutinio produkto standartizavimu. Taip užtikrinama, kad gaminį pamėgęs klientas kiekvieną kartą atsukęs dangtelį ras tą patį produktą pradedant spalva, tekstūra, baigiant kvapu. Nes nepridėsi prie kiekvieno buteliuko raštiško pasiaiškinimo, kad dėl apniukusių, lietingų orų levandos šiemet kvepia silpniau ar kad šis avokadų aliejus mažiau žalias negu būdavo.
Sintetinių kvapų žala - alergijos, toksiškumas, apsunkęs kvėpavimas, astma, galvos skausmas, pykinimas.
Užbėgsime už akių klausimui dėl alergijų.
Alergizuoti gali tiek sintetinis kvapas, tiek eterinis aliejus - tai priklauso nuo individualių sveikatos problemų ir autoimuninio atsako.
Pradėjus populiarėti natūralioms kosmetikos priemonėms, kartu ėmė keroti mitas, kad būtent jos atsakingos dėl kylančių alergijų ir sukelia jas dažniau. Netiesa. Alergologai seniausiai tikrina savo pacientus dėl reakcijos į sintetinius fragrance mix'us, kaip ir nustato alergijas atskiriems augalams, tarp jų alksniams, beržams.
Taigi, turime sintetinę naftos produktų bazę, prikvėpintą ta pačia nafta. Laikoma, kad bazė sudaro iki 80 proc. kremo sudėties. Dar pridėkime puriklių, standiklių, kurie teikia malonumo mūsų akims ir pirštams. Ar Jums vis dar atrodo, kad turimo kremo kaina adekvati kokybei? Tęsiame toliau.
Kuo konservuoti?
Tam, kad kremas negestų, jis konservuojamas stipriais konservantais. Kokie pirmiausiai ateina į galvą? Žinoma, bloga reputacija pagarsėjusi parabenų šeima, kuri žinomumu, tikimės, galės varžytis su Adamsų šeimynėle. Ta prasme, bus pirkėjų atpažįstama lengvai ir greitai.
Kaip ir sintetiniai kvapai, parabenai yra vieni iš dažniausių odos alergenų, jie siejami su vėžiu, randami augliuose. Jų netgi buvo rasta paauglių šlapime. Tai rodo ne ką kita, kaip tik tai, kad cheminės medžiagos, ypač esančios nenuplaunamuose produktuose, įveikia odos barjerą, patenka į mūsų organizmą, cirkuliuoja ir/ar kaupiasi jame.
Naujausi tyrimai rodo, kad ant žmogaus odos gyvena, ar ją sudaro daug įvairiausių bakterijų. Naudojant agresyvius konservantus, kurie kartu yra biocidai (medžiagos, naikinančios bakterijas, pelėsius), šie ne tik pailgina kosmetikos priemonių galiojimo laikotarpį, saugo nuo supelijimo, bet ir naikina gerąsias mūsų pačių bakterijas. Odos mikroflora sutrinka, išsibalansuoja. Tai, ką mes laikome savo patrauklumo, grožio išraiška, tampa mūsų problemų ir nesibaigiančių ieškojimų, išlaidų šaltiniu.
Tokius sintetinius kremus prilygintume antibiotikams. Jie sunaikina visko daugiau negu reikėtų ir be jokios rimtos priežasties. Mes tiesiog norime būti gražios, o sunaikiname savo pačių karius. Tačiau yra galimybė nuspręsti negriauti, tuomet ir atstatinėti nereikės.
Tikrai nenorėjome Jūsų apkrauti aibe cheminių pavadinimų, kuriuos sąrašais ar lentelėmis lengvai galima išgooglinti internete. Tačiau paprasto trijų punktų (Mineral oil, Fragrance ir Paraben) sąrašo turėtų pakakti pirminei nuomonei apie gaminį ir sprendimui, ar jis bus kažkuo naudingas.
O tai, nesupykite, yra ne pats svarbiausias klausimas.
Kaip ir bet kuris verslo segmentas, ekologiškų ir natūralių gaminių gamintojai specializuojasi, pasiūla susigretina su paklausa. Kaip brangiai apsipirkti, tikriausiai sunkumų niekam nesukels. Tačiau ką daryti, jei nelabai yra už ką?
Jei finansinės galimybės yra ribotos, yra nemažai gamintojų, siūlančių nebrangias priemones: „Avril“, "Alverde“, „Alterra“, „Benecos“, „Nonique“ (šio vokiško prekės ženklo gaminiais Lietuvoje prekiauja „Eurokos“, kai kurių „Alterra“ gaminių galite rasti „Droge“). Ir tai nereiškia, kad jos bus prastos, nekokybiškos, mažiau ar neskaniau kvepės.
Beje, visos išvardintos įmonės yra sertifikavę savo gaminius, pastarieji turi eko sertifikatų ženkliukus.
„Natural ID“ autorės ir turi, ir yra turėję priemonių iš šio sąrašo bei liko patenkintos savo pasirinkimu. Kai ką perka ir kartoja nuolat.
Turime tokią mažytę slaptą viltį, kad „Drogas“ pradžiugins mus ir ryšis daugiau „Alterra“ kosmetikos, kurią gamina Vokietijos „Rossman“, o sertifikavo BDIH, išdėlioti savo lentynose. Tiek veido, kūno priežiūros priemonių, tiek dekoratyvinės kosmetikos. Būtų tikrai šaunu, jei ekonominės klasės priemonių pasiūla, prasiplėstų, nes „Alterra“ ir gera, ir sertifikuota. Be to, Lietuvoje tikriausiai jau susiformavo kritinė pirkėjų, kurie ją pirktų, masė.
Ekologijos išvis nėra, kam stengtis?
Taip, mes visi gyvename toje pačioje planetoje, iš dangaus lyja tas pats lietus ir visi esame susiję priežastiniais-pasekminiais ryšiais. Tačiau kiekvienas turime pasirinkimą - rinktis naftą arba nerafinuotą, gyvą aliejų, sintetinį kvėpiklį arba natūralų augalo eterinį aliejų. Ar mums svarbu, kur ir kaip augalas išaugintas ir kiek ant jo pilta chemikalų? Ar norime tų chemikalų likučius „dėvėti“ ant savo odos? Ar mums svarbu, kas augino, kaip gamino ir ar visi procesai vyko tausiai, sąžiningai, teisingai apmokant už darbą ir neišnaudojant?
Tik mes sprendžiame, ar dar labiau teršime save, ar pasakysime stop!
Ir pabaigai dėl argumentų, kad ekologija irgi verslas.
Verslas, taip. Taip jau veikia šis pasaulis, kad pinigai yra visuotinai priimtina atsiskaitymo už prekes ir paslaugas forma, o natūrinių mainų era seniai praeityje.
Galima norėti, kad eko gamintojai dirbtų vien iš geros valios, o savo prekes atiduotų veltui - vedami vien gražių idėjų ir kilnių tikslų. Tačiau kažkam reikia auginti žaliavą, kažkam perdirbti, kažkam transportuoti, kažkam parduoti. Ir kai visi šie „kažkas“ žmonės nueis į parduotuvę duonos kasdieninės, jos jiems neduos vien už tai, kad patys nemokamai savo prekes išdalino.
Tačiau pagarba jiems, kad jie sąžiningai prieš mus atidengia kortas, atskleidžia ką sudėjo į produktą, paaiškina kodėl, taip pat nepagailėjo lėšų - investavo ir sertifikavo tiek gamybą, tiek produktą, pasirinkdami sudėtingesnį kelią - laikytis papildomų taisyklių ir ribojimų.
Skaitykime etiketes, dėliokimės prioritetus ir atsakingai spręskime, ką renkamės ir ką naudojame. Savo pačių labui, sveikatai ir grožiui.
0 komentarai (-ų)