Pagaliau karšta. Bet taip, kad atrodo, tuoj užvirs smegenys. Deginantis rugpjūtis Lietuvoje kaip reikiant sulėtino gyvenimo tempą. Iš vienos pusės, tai gundo pasinerti į masinių atostogų nulemtą neskubrumą, kuris baigsis kartu su masiniu sugrįžimu į miestus rugsėjį. Iš kitos pusės, kad ir kokia sunkiai pakeliama būtų temperatūra, vistiek kartkartėmis norisi paskaityti ką nors neįpareigojančio, o dar geriau - su nuotraukomis.

Be to, kada, jei ne dabar, pasidalinti šios vasaros atradimais? Kol ji nesibaigė, galbūt ką nors bus galima pritaikyti sau dar šį sezoną.

Šiandien rašau tik apie kasdienę rutiną. Jokių ekstra atvejų, įspūdingų kondicionierių ar kaukių, jokių mėginių ar tiesiog pavyzdžių.

Lentynos netuštėja 

Pas mane buteliukų ir kitų kosmetikos pakuočių tuštinimo metas šią vasarą sustojo, kai maksimaliai supaprastinau odos priežiūrą. Tiksliau, ji pati labai susipaprastino. Tiek laiko negalėjusi patikėti, kad žmonės sugeba gyventi tik su aliejais, dabar pati nebežinau, kur dėti iš praėjusių sezonų užsilikusių kremų ir losjonų likučius.

Pamenu, anksčiau taikydamasi prie patarimų, kad vasarą odai pakanka lengvo gelio, tokius ir turėdavau nusipirkusi. Esu radusi tikrai neblogų, sudėtimis gana sudėtingų variantų, bet dabar jų nekartočiau, nes apsieinu su mažiau ir paprasčiau.

Pliusai - visuomet šviežia, veiksminga ir asmeniškai reguliuojamas drėgmės-maitinimo santykis.

Pirmas „must have“ - alavijo gelis. Veido odai, plaukams.



Tiesą pasakius nepaisau nurodymo laikyti jį šaldytuve, netgi ir per karščius. Prisipompuoju į mažą indelį ir palieku gyventi ant lentynos vonioje, kol išsinaudoja. Nesugedo, nesurūgo ir niekaip nepasikeitė.

Pritaikymo spektras - plačiau nebūna. Drėkiklis veidui, kūnui, plaukams. Lokaliai storiau užteptas - spuogeliams ar žaizdelėms džiovinti. Įkąstoms vietoms, sudirgimams raminti.

Jeigu vėsoka, kaip šią vasarą truko du trečdalius visos vasaros, alavijo gelį ir kokį nors aliejų susimaišau santykiu 50/50. Jeigu labai karšta, aliejaus pilu mikroskopinį lašelį, kad daugiau drėgmės liktų odoje ir ji netaptų kaip pergamentinis popierius.

Ar pasigendu pirktinio kremo? Nelabai. Išskyrus svajonių kremą su labai stipriu aromaterapiniu užnugariu - kaip specialios SOS priemonės.

Apie alavijo gelį skaitykite čia, apie šviežius alavijo lapus - čia.

Antrasis „must have“ - skystas medaus drėkiklis „Honeyquat“. Odai.



Kaip aš džiaugiausi jį atradusi! Drėkina ne ką blogiau negu hialurono rūgštis, prisotina ir sušvelnina odą. Tie, kam pasiūliau ar net priverčiau išbandyti šį drėkiklį, turėjo pripažinti, kad veikia ir kad yra efektyvus.

Aukštą mano vertinimo balą atspindi tai, kad jei „Honeyquat“ nėra po ranka - einu ieškoti. Nebūna taip, kad nėra ir nereikia, pakeisiu ar apsieisiu.

Plačiau - šioje nuorodoje.

Trečiasis „must have“ - aliejai.




Seniai naudojamas, mylimas citrinvyčių CO2 ekstraktas, džemu kvepiantis braškių sėklų aliejus. Oda tiesiog kaifuoja. Manau, vienintelis sunkumas čia atrasti asmeniškai tinkantį aliejaus kiekį - kad nebūtų per mažai ar per daug.

Aliejai užtikrina odos maitinimą, lipidų sluoksnio atstatymą, o alavijo gelis giliai drėkina ir aprūpina odą būtinomis medžiagomis - tobula pora.

Plačiau - čia.



Apie šiuos ekologiškus „Cosmo Naturel“ šampūnus nedrįstu sakyti „must have“, bet manau, verta pasidalinti nuomone apie juos. Sakyčiau, baziniai, labai paprasti ir, kaip nebūdinga prancūzams, neprikvėpinti.

Gerai pasiskirsto, gerai putoja, puikiai plauna plaukus ir galvos odą jų nesausindami, palieka plaukus švarius ir minkštus.

Išbandžiau pernai ir labai patiko kaip neutralus, plaukų neapsunkinantis dalykas. Nusipirkau du, nes žinau, kad tikrai bus sunaudoti. Ne šiemet, tai kitais metais.

„Must know“. Teko prisiminti vieną gerą triuką, nes energijos ypač trūksta, kai termometro stulpelis laikosi apie 30 °C. Kava skanu, bet karšta ir reikia save sekti, kad neišgarintum per daug vandens, o ne kuo daugiau jo išvarytum iš organizmo.

Taigi, jeigu trūksta energijos, žvalumo, vietoje puodelio kavos išgerkite puodelį kuo šaltesnio vandens. Suveiks ne ką blogiau, o organizmas tik padėkos už tokį pabudinimą.

Pamenate, rašiau kavą ir kavos ledukus veidui? Jei ryte skubate ir reikia skubiai pažvalėti, įsimeskite tokį į burną ir sučiulpkite. Koncentruotas kavos pliūpsnis su šalčiu - nesulyginamai geriau už šaltus kavos „sirupėlius“, kuriuos parduoda kavinės.

Aišku, tai netinka tiems, kieno jautri, neatspari gerklė.

Kam ne atostogos ant vėsesnio jūros kranto, primenu apie stalo vandens variacijas bei kaliu turtingų bananų ledus.

Na, o pats greičiausias būdas atvėsti - paprasčiausia kojų vonelė, tik ne su šaltu vandeniu, o su vėsiu - palyginti su aplinka ir taip bus gana didelis temperatūrų skirtumas bei efektas.