Ieškant kuo efektyvesnio poveikio, kosmetikos priemones imta gaminti su nano, arba atomo dydžio dalelėmis. Jos patrauklios tuo, kad tikrai neabejotinai prasiskverbs pro Jūsų kūno apsaugą, svarbiausią ir patikimiausią barjerą - odą. Tačiau kas laukia toliau ir kur dėti kablelį teiginyje "naudoti negalima drausti"?
Kam gaminamos nano dalelės? Tam, kad medžiaga įgautų kitokias savybes - būtų tvirtesnė, lengvesnė, perregimesnė ir t.t. Pavojai slypi tame, kad tai pakankamai nauja ir palyginti mažai ištirta sritis, o nano dalelės gali būti toksiškos tiek žmogui, tiek aplinkai.
Nano dalelėmis laikomos medžiagos, kurių dydis patenka į 1-100 nanometro (nm) matavimo skalę. Dar paprasčiau tariant - tai yra milijardinė metro dalis.
Nano dalelės dėl savo mažumo geba migruoti po visą organizmą, kai kurie tyrimai rodo, kad jos įveikia placentą ir gali daryti poveikį nešiojamam vaikui. Taigi, jas sunku ar net neįmanoma kontroliuoti, nes nano dalelių migravimo organizme niekas nestabdo.
Nano titano dioksidas ir nano cinko oksidas
Ekologiškuose apsaugos nuo saulės kremuose, dekoratyvinėje mineralinėje kosmetikoje titano dioksidas užtikrina fizinį barjerą nuo saulės, kartu suteikia baltą spalvą. Ne tik pačiam kremui, bet ir odai. Tie, kas turi ir naudoja tokio tipo kremus, puikiai žino, kad tirštesnė, sunkesnė tokio kremo tekstūra sunkina jo paskirstymą ant odos, o pati oda pasidengia baltais dryžiais. Po to tenka plušėti dryžius paskirstant kuo tolygiau.
Išeitis gan paprasta - galima rinktis lengvos tekstūros ekologiškus losjonus ir saulėkaitoje sunkiai dirbti neteks.
Be to, rinkoje yra kremų su nano titano dioksidu. Iki nano dydžio perdirbtas titano dioksidas nebėra nepermatomas, jis gali būti naudojamas skaidriuose kremuose nuo saulės.
Kai kurie tyrimai rodo, kad nano titano dioksidas gali keisti žmogaus imuninių ląstelių apsaugines funkcijas, o ultravioletinė šviesa didina nano titano dioksido toksinį poveikį ląstelei. Be to, nano titano dioksidas ne tik turi antibakterinių savybių, bet ir naikina kai kurias žmogui naudingas bakterijas.
Titano dioksido "brolis" cinko dioksidas nano formoje taipogi tampa mums mažiau draugiškas. Jis gali pažeisti žmogaus odos ląstelių DNR (genetinę sistemą), sukelti ląstelių oksidacinį stresą, kuomet mes jų sveikumui stengiamės vartoti ar naudoti kuo daugiau antioksidantų.
Nano sidabras
Tikriausiai teko girdėti apie tai, kad seniau vanduo buvo dezinfekuojamas palaikant jį sidabriniuose induose. Antibakterinės sidabro savybės išnaudojamos ir koloidiniuose sidabro tirpaluose (turiu tokio, bet prisipažinsiu, iki šiol nesiryžau jo panaudoti), dabar atsirado ir nano sidabras.
Žodis "antibakterinis“ skamba ganėtinai nuosaikiai. O jei, kalbant apie nano sidabrą, sakytume biocidas? Biocidas yra medžiaga, gebanti nužudyti gyvus organizmus. Kodėl biocidas dera su nano sidabru? Nes nano sidabro forma daugiausiai naudojama kaip baktericidas, o nano sidabro antibakterinės savybės gali būti gerokai stipresnės negu įprastų formų sidabro. Negana to, nano sidabras gali būti toksiškesnis už sunkiuosius metalus.
Iki 10 nm dydžio sidabro nano dalelės gali prasiskverbti pro ląstelės sienelę. Dar viena problema - nano sidabras gali neigiamai paveikti vyrų reprodukcijos sistemą.
Pasirinkimai
Dėl to, kad nano dalelės kelia daugiau klausimų, neapibrėžtumų ir baimių, negu atsakymų, jų sertifikuotuose ekologiškuose gaminiuose nerasite. Tas pats titano dioksidas ir cinko oksidas ekologiškuose, natūraliuose produktuose yra susmulkinami tik iki mikro dalelių ir laisvai po organizmą migruoti negali.
Europos Sąjungoje parduodamų gaminių etiketėse privalu žymėti, ar juose yra nano dalelių.
Mums belieka rinktis.
0 komentarai (-ų)