.jpg)
Niekad nebuvau didelė kokosų aliejaus mylėtoja. Visad jo turėdavau ir turiu, bet naudojau nebent į balzamus kūno odai - mišiniuose, nes vienas jis man neįspūdingas. Plaukams irgi nelabai, išskyrus monoi. Kartu su pernai pradėtu dantų skalavimu atrandu jį iš naujo. Šiemet ryžausi jį ir valgyti, o dar po kiek laiko kilo mintis truputį supurtyti rutiną ir bandyti pasigaminti negudrų dezodorantą su šiuo aliejumi.
Visas internetas ūžia, koks tai veiksmingas reikalas. Iš dalies tuo tikėjau dar nebandžiusi, o tik pasiskaičiusi apie kokosų aliejuje esančios lauro rūgšties veikimo galimybes, apie kurias užsiminiau kokosų aliejaus valgymo eksperimente.
Kuo arčiau ir kuo karštesnė vasara, tuo aštresnis prakaitavimo klausimas. „Natūraliame ID“ dar apžvelgsiu du natūralius pirktinius dezodorantus, tačiau šįkart apie tai, ką be ypatingų pastangų ir išlaidų galima pasigaminti namuose.
Pirmiausiai apie tai, kaip veikia sudėtinės dalys. Kokosų aliejus yra antibakterinis, antivirusinis. Kaip žinia, prakaito kvapas atsiranda dėl bakterijų poveikio. Krakmolas sugeria drėgmę ir suteikia dezodorantui malonią tekstūrą. Soda reguliuoja odos pH ir naikina nemalonų kvapą, tačiau su ja reikia atsargiai, nes gali dirginti odą. Jeigu taip nutiktų, jos kiekį siūloma sumažinti iki asmeniškai priimtino minimumo arba visai atsisakyti.
Kokosinis dezodorantas:
- 1 v. šaukštas kokosų aliejaus (apie 20 g),
- 1 v. šaukštas bulvių krakmolo (su dideliu kaupu, apie 20 g),
- 1 a. šaukštelio sodos (nubrauktas, apie 3 g),
- 6 lašai levandų eterinio aliejaus.
Kitaip kalbant, 46,5, 46,5 ir 7 %. Kaip sufleruoja kulinariniai pradmenys, pirmiausiai reikia sumaišyti sausus ingredientus tarpusavyje ir po to juos sujungti su pašildytu kokosų aliejumi.
Nors sodos dėjau labai minimaliai, jos suteikiamas grūdėtumas, aštrumas liko. Tačiau 3 gramų pradžiai užteks, kadangi vieną sodą pažastims jau bandžiau, nusiplikiau ir teko kelias dienas gydytis, todėl lygiomis dalimis rizikuoti nenoriu.
Krakmolas aliejinį mišinį pavertė malonia pasta. Tiesa, kiek lašinau levandų eterinio aliejaus, jis saldaus kokosinio kvapo iki galo nepermušė.
Viską gerai išmaišius, indą su pasigamintu dezodorantu reikėtų įdėti į šaldytuvą, kad sustingtų. Kartu tai ir prevencija nuo išsisluoksniavimo. Greičiausiai tai reiškia, kad vasarą tokį gaminį reikėtų laikyti tik šaldytuve, nes kokosų aliejus skystėja esant 24-25°C.
Dezodorantą išbandžiau ankstyvą pavasarį. Atėjus laikui testuoti, apsirengiau golfu, puspalčiu ir pasirinkau maršrutą, įtraukiantį lipimą į kalną. Nes kaip kitaip patikrinti dezodoranto veiksmingumą, jei ne priverčiant save suplukti?
Labai nesužavėjo, nes akivaizdžiai liko per draugiškas mano bakterijoms ir po pasivaikščiojimo pajutau lengvą prakaito kvapą.
Šiaip galiu pasakyti, kad į odą įsigeria gerai, ant jos nelieka riebumo ir tikrai neištepa drabužių.
Kam efektyvu ir kas toleruoja didesnius sodos kiekius, gali būti visai įdomus namų gamybos variantas.
0 komentarai (-ų)