Neabejoju, kad kasdien bent plikotės kavą arba arbatą, todėl apsideginimo galimybė teoriškai egzistuoja. Ką darote, jei taip nutinka? Kokias priemones tokiems atvejams laikote po ranka? Mano pirmasis pasirinkimas yra levandų arba levandinų eterinis aliejus, kuris jau ne kartą pasiteisino ekstremaliose situacijose ir, prie6ingai nei kiti eteriniai aliejai, yra laikomi po ranka virtuvėje.
Apskritai aliejų, turiu omenyje bazinius - alyvuogių, kokosų, saulėgrąžų ir kitus - iškart nusideginus naudoti negalima. Dėl priežasties, kad riebalai „užrakina“ karštį nudegintoje odoje ir taip dar labiau kenkia pažeistiems plotams, didina skausmą. Atvirkščiai, nudegintą vietą kaip tik reikia vėsinti.
Tikriausiai girdėjote istoriją, kad kai 1910 metais chemiko Rene-Maurice Gattefosse (Renė Moriso Getfoso) laboratorijoje įvyko sprogimas, mokslininkas apsidegino rankas ir intuityviai jas įmerkė į levandų eterinį aliejų. Po to veiksmas rutuliojosi taip, kad jis savo akimis pamatė, jog jau kitą dieną pažeistos vietos ėmė gyti.
Taigi, jeigu man būtų užduotas klausimas, be ko aš neapsieičiau virtuvėje, atmetus druską, cukrų ir pipirus vienareikšmiškas pirmąjį paminėčiau levandų arba levandinų eterinį aliejų. Todėl, kad tokiose situacijose jie yra tiesiog nepakeičiami ir, kas be ko, jau daug kartų išbandyti.
Pagrindinis levandų/levandinų eterinio aliejaus pliusas - nesusidaro pūslės, jeigu juo apdegintos vietos yra ištepamos nieko nelaukiant.
Per gyvenimą teko taip tepti ir pakankamai didelius plotus ant rankų, ir veidą, ir apie akis. Kartu su šaldymu ledukais, visais atvejais pavyko išvengti pūslių ir šlapiuojančių žaizdų, o pažeista oda atsinaujino greitai.
Kadangi turėjau galimybę ne savo noru atlikti eksperimentą iš naujo, galiu pasakyti, jog nudegintos odos plotas šio eterinio aliejaus dėka visiškai atsinaujino maždaug per savaitę.
Pažeistas odos plotas pirmą nudeginimo dieną iškart ir keletą kartų apskritai buvo negailint pateptas levandų eteriniu aliejumi, o baigtas gydyti regeneravimąsi efektyviai skatinančiu puiklapių aliejumi kartu su lašeliu šaltalankių aliejaus. Jokių pūslių, jokių žaizdų, o po puiklapių įsijungimo - beveik jokio skausmo.
Odos viršutinis sluoksnis tiesiog nusilupo smulkiomis atplaišėlėmis ir viskas. Buvo ir pražuvo.
Vienareikšmiškai efektyvesnė priemonė nei vien šaltas vanduo ar mėtinė dantų pasta.
0 komentarai (-ų)